Nors, kai šio pasiūlymo pirmą kartą sulaukiau praėjusiais metais, sakiau kolegai, kad veikiausiai išsikraustė iš proto. O jis tąkart tepridūrė: „Bus įdomu, išbandysi save, nors nesu tikras, ar viską pereisiu net aš pats.“ Kai taip intriguoja, negali pasakyti „ne“.
Šis Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono rengiamas karinis kliūčių ruožas, kaip jį pristato patys kariai, yra ištvermės, motyvacijos, kantrybės, komandinės dvasios, fizinio pasiruošimo ir pasiryžimo nugalėti reikalaujantis išbandymas, kurį privalo įveikti kiekvienas vaidotėnas.
Tiesa, jaunieji kariai šį kliūčių ruožą, baigę trijų mėnesių bazinius mokymus, eina žiemą, kai sąlygos tampa kur kas sudėtingesnės: šaltis, ledas, sniegas. Jie tai daro, kad gautų teisę dėvėti beretę su geležinio vilko ženklu. Kariai šį kliūčių ruožą eina būryje (30 karių), drauge su jais – ir vadai.
Tačiau, pasak bataliono vado – pulkininko leitenanto Eugenijaus Lastausko, kadangi ne visi jaunieji kariai gali eiti gruodį (dėl traumos ar ligos), jiems suteikiama galimybė tai padaryti gegužės 19-ąją, kai minima Kunigaikščio Vaidoto MPB kovinės vėliavos įteikimo diena. Tuo pačiu save išbandyti sudarytos sąlygos ir civiliams.
Ir mes, civiliai, kliūčių ruožą ėjome ne po vieną, o kaip komanda. Praėjusiais metais ji buvo mažesnė, šįmet prie mūsų būrio prisijungė ir keletas jaunųjų karių bei jų tėvų.
Į pelkę – dar žygio pradžioje
Turiu pripažinti, kad antras kartas jau nebėra toks įspūdingas, nes žinai, kas tavęs laukia. Tačiau einant šį karinį kliūčių ruožą pirmąsyk, kiekvienos stotelės, kur pasitinka kariai ir nurodo, ką teks daryti, lauki su dideliu nekantrumu.
Čia nėra jokio pirmas ar paskutinis, išbėgi kaip komanda ir sugrįžti turi kaip komanda.
Viskas prasideda lengvu bėgimu iki miško – apšilimo stotelės. „Vyrai ir kariai – į dešinę, moterys ir vaikai – į kairę!“ – sušunka vienas karių, skirstydamas atbėgusį būrį. Taip, šiame kliūčių ruože gali dalyvauti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Vyrams ir kariams (įskaitant ir kares moteris) tenka sunkesnė apšilimo dalis, moterų ir vaikų pagailima – atsispaudimus leidžia daryti nuo kelių, ir visų pratimų kiek mažiau nei pirmai grupei.
Tada trumpas takelis žąsele (nors nesportuojantiems ir jo užtenka) ir vingiuotas šliaužimas žeme tarp medžių. Viską daryti tenka gana greitai, nes nuolat į nugarą alsuoja kariai, rėkdami ir klausdami: „Ar pailsėti čia susirinkot?!“
Iš esmės ir pernai, ir šiemet laukė tos pačios užduotys, tačiau šiokių tokių pakitimų buvo. Viena pirmųjų užduočių – dėžių su amunicija perdavimas. Pernai jis vyko sausumoje. Šiemet gyvatėle išsirikiuoti turėjome pelkėje. Tai reiškia šlapias kojas mažiausiai iki kelių jau pačioje kliūčių ruožo pradžioje.
Šioje vietoje iškart pagalvoji, kad vertėjo pasirūpinti ne tik patogia su raišteliais, bet ir vandeniui bei purvui atsparia avalyne. Bala nematė, o ten vietos verksniams tikrai nėra. Tad brendi šypsodamasis ar keikdamasis, bet darai viską, kas liepiama – juk to čia ir susirinkome.
Nemokamos purvo vonios
Perdavus amuniciją, kitoje stotelėje laukia amunicijos pakrovimas į sunkvežimį ir jo stūmimas. Šią vietą iliustruoju nuotaikinga nuotrauka, nes, kai komanda didesnė, vienam kitam nusišypso laimė kiek pailsėti.
Tačiau bet kokį poilsį ar mėginimą pasilengvinti užduotį galite pamiršti tą pačią akimirką, kai pasigirdus šūviui griūsite į purvą ir šliaušite. Šone nuolat girdėsite skardžius karių balsus: „Žemiau užpakalį, galvą, prisispauskite arčiau žemės! Mėgaukitės! Važiuojate į visokius SPA, o čia purvo vonios nemokamai!“
Tada mintyse šmėžteli: „Šeštadienio rytas, galėčiau miegoti savo patogioje, šiltoje lovoje...“ Bet ta mintis greitai dingsta ir toliau ryžtingai yriesi per tą visur besiskverbiantį purvą.
Kad užduotis būtų įdomesnė, o ir sunkesnė, bešliaužiant atsiranda „sužeistųjų“, kuriuos bendražygiai privalo evakuoti iš vadinamojo mūšio lauko. Pačiam tuo purvu irtis nėra lengva, o kai tenka tempti kitą, jėgos senka itin greitai.
Tačiau šio karinio kliūčių ruožo tikslas – ne tik savo jėgas išbandyti, save psichologiškai pasitikrinti, bet ir ugdyti komandinę dvasią. Tad kai vienas klumpa, skęsta, kiti turi jam padėti. Čia nėra jokio pirmas ar paskutinis, išbėgi kaip komanda ir sugrįžti turi kaip komanda. Tai labai pabrėžia ir kaip prievaizdas viską stebintys kariai.
Sunkioji dalis – „Šlovės takas“
Nuolat iš jų girdi ir tai, kad čia dar ne pats sunkiausias etapas, esą palauk – tavęs dar laukia kliūčių ruožas „Šlovės takas“ – ten tai bus! Turiu pripažinti, kad kariai gąsdina daugiau, nei to baisumo yra iš tiesų. Pasiekus „Šlovės taką“ teks karstytis – lipti lygia medine ir iš padangų sukonstruota siena, bėgti per surikiuotas padangas, šliaužti iš jų padarytu tuneliu, šliaužti per purvą ir vandenį, nerti, kad atsidurtum kitoje rąsto pusėje.
Ne visos užduotys lengvai įveikiamos, kai esi visas šlapias, drabužiai tarsi tempia tave žemyn, o pakelti aukščiau koją kartais atrodo tikras iššūkis, nes šlapios kelnės per daug ją sukausčiusios. Tačiau tam ir yra komanda – šiame take vieni kitiems ypač padeda.
Perbrendi likusią pelkės dalį ir atsiduri sausumoje. Gauni vandens, nors jo po lašą kitą buvo galimybė atsigerti ir einant kliūčių ruožą. Kad būtų dar smagiau, nusirideni smėlio šlaitu žemyn, o tada eite ar bėgte grįžti į starto vietą.
Viskas, ko tą akimirką labiausiai nori, – šiltas ar net karštas dušas! Su didžiausia aistra gaudai kiekvieną saulės spindulėlį, nes esi permirkęs iki paskutinio siūlo. Asmeniškai man beveik nuolat buvo labai šalta.
Ugniagesių žarna ir skaniausia kareiviška košė!
Tačiau tik apsidžiaugusiems, kad grįžę iškart galės lįsti po karštu dušu, tenka dar viena pramoga (didžiajam purvui nuplauti) – ugniagesių žarna – stipri srovė ir tikrai labai šaltas vanduo.
Praėjusiais metais visą karinį kliūčių ruožą įveikėme per tris valandas, šiemet užtrukome apie dvi su puse. Po jo pramogos dar nesibaigė. Laukė iškilminga karių rikiuotė, karinės technikos ir ginkluotės paroda, grupės „G&G Sindikatas“ koncertas, kareiviška košė (būni toks išbadėjęs, kad ta košė virsta skaniausiu patiekalu žemėje!) ir, žinoma, sėkmingai karinį kliūčių ruožą įveikusių apdovanojimai – įteikiamas „Vaidotėnų iššūkio“ pažymėjimas.
Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas karinį kliūčių ruožą civiliams rengs ir kitų metų gegužę. Norite save išbandyti? Pirmyn! Tik nepamirškite, kad būtinos ilgos kelnės ir viršutiniai drabužiai ilgomis rankovėmis, galbūt net vertėtų pagalvoti apie mažiau peršlampančio audinio drabužius, taip pat ir apavą. Nors pati vilkėjau senus džinsus, dvejus ilgomis rankovėmis marškinėlius ir avėjau konversus.
Su savimi neimame nieko – jokių telefonų ar papildomų daiktų. Jei tik norite, galimos apsaugos ant alkūnių ir kelių, pirštinės, apsauginiai akiniai – juokavome, kad galima pasiimti ir plaukimo akinius.
Pavalgyti pusryčius ar ne? Nebent tik labai lengvus. Ar būtinas fizinis pasirengimas? Savaime suprantama, kad fiziškai stipresniems viskas einasi lengviau, bet ir jo neturintys kliūčių ruožą įveikė. Nes svarbiausia čia – vidinė motyvacija. Priešingu atveju – likite savo šiltoje šeštadienio ryto lovoje.
