Per Lašezo kapinės Paryžiuje
Šios kapinės yra vienos lankomiausių visame pasaulyje. Į jas plūsta tūkstančiai žmonių ir miesto svečių, norinčių nulenkti galvą čia palaidotoms garsenybėms: rašytojams Honore de Balzacui, Marceliui Proustui, Oscarui Wilde‘ui, kompozitoriui ir pianistui Fr. Chopinui ir JAV atlikėjui, grupės „The Doors“ lyderiui, poetui Jamesui Douglui Morrisonui, prancūzų dievaitei dainininkei Edith Piaf, Mariai Callas, JAV baleto primadonai Isadorai Duncan ir kt.
Per Lašezo kapinėse Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparte‘o paliepimu buvo palaidotas ir garsusis komedijų kūrėjas Moliere‘as.
Keturiasdešimt keturių hektarų plotą užimančiose prestižinėse kapinėse yra daugiau kaip trys šimtai trūkstančių kapaviečių.
Šias kapines 1804 metais įkūrė karaliaus Liudviko XIV dvasininkas jėzuitas François d'Aix de La Chaise (1624–1709 m.), gyvenęs netoliese namelyje ant kalvos. Visi jį vadino Tėvu Lašezu (Père La Chaise), todėl taip buvo pramintos ir kapinės, stūksančios ant vienos iš septynių Paryžiaus kalvų, vadinamų Vynuogių kalnu.
Lankantis Per Lašezo kapinėse, apima keistas pojūtis – čia nėra liūdesio, tik amžinybės dvelksmas. Susidaro įspūdis, it vaikštinėtum gražiame išpuoselėtame parke, kuriame tvyro dieviška ramybė. Ypač akį traukia didingi ir masyvūs senoviniai antkapiai, milžiniškos skulptūros, spalvingos gėlių kompozicijos. Norėdami pabėgti nuo miesto šurmulio, paryžiečiai į jas užsuka pailsėti, paskaityti...
Nirvanos kapinės Kvala Lumpūre
Gal ir sunku tuo patikėti, bet Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre vienas lankomiausių objektų – pagal fengšui tradicijas pastatytos Nirvanos kapinės. Jų sumanytojas, kurdamas šį amžinojo poilsio parką, turėjo tikslą paneigti stereotipinį įsitikinimą, kad kapinės yra gedėjimo ir liūdesio vieta.
 |
| Nirvanos kapinės Kvala Lumpūre |
Kinai (jų labai daug gyvena Malaizijoje) visai kitaip žiūri į mirtį, kapus. Jų įsitikinimu, ne tik normalu, bet ir būtina išsirinkti kapą dar esant gyvam, nes netinkamai palaidotas šeimos narys pritraukia savo palikuonims ir giminei nelaimes bei nepriteklių. Kapinėse galima išvysti žmonių, kurie ateina ne aplankyti mirusio artimojo, o prie savo būsimo kapo pamąstyti, atsipalaiduoti.
Malaizijoje labai daug kapinių, kurios tvarkomos pagal fengšui tradicijas. Pagal tenykščius papročius, jei kapinėse bus to nepaisoma, mirusysis neras ramybės pomirtiniame gyvenime, o gyvi artimieji – šiame.
Vienos įspūdingiausių šalyje – Nirvanos kapinės, kuriose pasijunti it poilsio parke. Čia tvyro raminanti atmosfera, nėra jokios mirties baimės, vietos širdgėlai. Priešingai, apima amžinybės pojūtis, kad po mirties gyvenimas nesibaigia.
Dvidešimties hektarų plotą užimančiose kapinėse virš kiekvieno kapo čiurlena fontanėliai, veikia šviesos bei muzikos efektai, palmių sodeliai. Viskas taip sukurta, kad harmoningai derėtų visos gamtos stichijos: ugnies, vandens, medžio ir kt. Šiose kapinėse gausu dirbtinių gėlių, bet ne tokių, kokias mes dedame. Prisiartinus prie kapo, stiklinių lelijų puokštė netikėtai įsižiebia įvairiomis spalvomis. Galima išvysti rojalio ar automobilio formos antkapių. Prisiartinus prie vieno kapo, užgroja muzika, prie kito įsijungia šviesa ar sklinda garsai.
Įspūdingiausia pati laidojimo ceremonija – į amžinojo poilsio vietą žmonės palydimi fejerverkais ir specialiaisiais šviesų efektais.
Linksmosios Sapintos kapinaitės
Šios miniatiūrinės kapinaitės, esančios mažame kaimelyje netoli Rumunijos ir Ukrainos sienos, yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Į jas dažnai užsuka smalsūs turistai, nes tokių spalvingų ir linksmų kapinių, ko gero, daugiau nepamatysi jokiame kitame pasaulio kampelyje.
 |
| Fotolia nuotr./Sapintos kapinaitės |
Įėjus į Sapintos kapinaites, net akys apraibsta nuo spalvų ir piešinių. Mozaikų paveikslėliuose pavaizduotos svarbiausios velionio gyvenimo akimirkos, jo profesija, pomėgiai, netgi žalingi įpročiai (kaip jis gano karves, vairuoja traktorių ar linksminasi su alaus bokalu rankoje ir kt.). Prie kiekvieno yra įrašomos epitafijos – eiliuotas, dažniausiai su humoro gaidele užrašas, anekdotas, atspindintis to žmogaus gyvenimą ir pan.
Haigeito kapinės Londone
Gal skamba kiek keistokai, tačiau nė kiek nesuklysime sakydami, kad 1839 metais įkurtos Haigeito kapinės yra vienos populiariausių tarp turistų. Jos ne mažiau įdomios nei garsusis Didžiojo Beno bokštas, Taueris ar kitos Londono įžymybės.
 |
| Fotolia nuotr./Haigeito kapinės Londone |
Jeigu tektų lankytis Didžiosios Britanijos sostinėje, aplankykite ir Haigeito kapines. Jos garsėja dar karalienės Victorios epochos požemiais ir augmenijoje skendinčiais akmeniniais antkapiais, kurie prilygsta originaliems ir net ekscentriškiems meno šedevrams. Čia užsukę pasijusite tarsi egzotiškame muziejuje po atviru dangumi. Pamatysite ir egiptietiškų mauzoliejų, ir gotikinių rūsių bei keisčiausių formų antkapių: ant vieno kapo stovi milžiniško angelo statula, ant kito – rojalio, ant trečio – mirusio šeimininko gedinčio šuns skulptūros...
Šias kapines daugelis vadina „elitiniu mirusiųjų klubu“, nes jose palaidoti garsūs ir turtingi to meto žmonės: rašytoja Mary Ann Evans, rašiusi George‘o Elioto slapyvardžiu, mokslininkas Michael Faraday, filosofas Karlas Heinrichas Marxas, bohemos siela, dailininkų modelis, aktorė ir poetė Elizabeth Siddal ir kt.
Štai George‘o Boomvello kapą puošia miegančio liūto skulptūra. Pasirodo, šis žmogus, visą gyvenimą vadovavęs žvėrynui, tragiškai žuvo liūto letenose.
Haigeito kapinėse sklando paslaptinga, netgi mistiška dvasia.
