Taigi, ką, jei mokėtų kalbėti, galėtų jums patarti jūsų katinas? Pirmiausia jis paklaustų, ar mokate gražinti savo gyvenimą? Ir ar esate juo patenkinti? Taip, kaip jis, kai išsidriekęs ant jūsų lovos visu ilgiu ir įsirausęs į pagalvę saldžiai murkia jums į ausį... O paskui pasakytų:
1. Mylėkite kitus, bet nepamirškite savęs. Taigi, mylėkite save. Išsimiegokite iki soties (katinai tai daro 18 valandų per parą, tad pasirinkite padorų ekvivalentą – 5 valandos tikrai netiks...). Užsiimkite tik tuo, kas jums įdomu, valgykite dažnai ir po truputį. Tegul prioritetais būna jūsų interesai – fiziniai, emociniai ir dvasiniai. Kai būsite visais šiais požiūriais sveikas, jums atsivers daugiau galimybių.
2. Priimkite dovanas ir branginkite gerus ketinimus. Katinas išdidžiai jums atneša peles ir sumedžiotus paukščiukus (iš kur jam žinoti, kad tokius poelgius smerkiate?). Tai jo dovanos. Na, ir kas, kad tai ne tai, ko tikėjotės – taip išreiškiama meilė ir draugystė. Na, o pasaulis pilnas gėrio – branginkite tai, ką gaunate iš kitų, nepamiršdami ir pačių dovanotojų, aišku. Nesvarbu, kas tai – jūsų katinas, kolega ar pati Visata.
3. Koncentruokitės į tai, ko iš tikrųjų norite, ir atkakliai to siekite. Tol, kol gausite. Jokių „ne“ ar „galbūt“. Jei katė alkana, ji nepaliks jūsų ramybėje – tol, kol net penktą rytą būsite priverstas ropštis iš lovos ir ją pamaitinti. Jei apsimesite miegančiu, ji tikrai to netoleruos: lips ant krūtinės ir minkys ją savo letenėlėmis kaip kalėdinio pyrago tešlą, užsikraustys ant galvos ir miauksės taip, kad suprastumėte, jog kažkas miršta iš bado dėl jūsų kaltės.
Pavalgiusi ji galbūt užsimanys balkone pažiūrėti, kaip teka saulė (jums teks antrą kartą keltis iš lovos ir atidaryti duris...). Taigi – verta pasimokyti: atkakliai eikite tikslo link, nepamiršdami pasitelkti visus, kas tik gali jums padėti.
4. Duokite kitiems suprasti, kaip elgtis su jumis. Katė nori, kad ją glostytumėte paplaukiui. Ir dabar – nedelsiant. Todėl ji šoka jums ant kelių (kompiuterio klaviatūros, pianino, stalo, kai valgote). Jei ją nuleidžiate ant grindų ar nupurtote (priklausomai nuo nuotaikos), ji bandymus kartos tol, kol pasieks savo. Būkite ramūs, kai ji, kaip paskutinį kozirį pademonstruos TĄ nelaimingo kačiuko žvilgsnį, tikrai mesite visus darbus... Ir suprasite, koks žavus padarėlis leido jums juo pasidžiaugti. O jei katė neturi nuotaikos, jei ją laikote ant kelių tada, kai ji nenori, ji nepasivargins brūkštelti jums nagučiu. Skaudžiai.
Demonstruokite pasitikėjimą savimi, nors viduje ir kankina abejonės. Jei išmoksite taip elgtis, tai taps įpročiu.
5. Elkitės kaip karaliai. Demonstruokite pasitikėjimą savimi, nors viduje ir kankina abejonės. Jei išmoksite taip elgtis, tai taps įpročiu. Katinai – karaliai nešvaisto savo laiko tuščioms pramogoms ir širdyje niekina šunis, kurie kaip bepročiai, pavyzdžiui, vejasi dviratininkus. Taigi, kartais verta išlikti oriems. Tokiems, kaip jūsų katinas, tupintis ant knygų lentynos ir išdidžiai iš viršaus (taip, kaip ir turi būti), žvelgiantis į jus.
6. Nepamirškite, kad išvaizda – svarbu! Rūpinkitės savo „kailiuku“ ir rinkitės tinkamus aksesuarus. Katės nenustoja švarinti savo kailiuko nepaisydamos jokių aplinkybių ir įvertina naujus žaislus bei atnaujintą guolį. Joms visai ne tas pats, kaip atrodo vieta, kur jos miega, ir ar jomis puikiai rūpinasi – jų didenybės mėgsta būti apšokinėtos.
7. Būkite nepriklausomi. Taip, katės kilniai leidžia rūpintis, kad jų dubenėliai būtų pilni, bet tik todėl, kad gyvena jūsų namuose. O šiaip jos pasitiki tik savimi. Jūsų kompanija – neblogai, bet vienatvė – ko gero, geriau. Tad būkite patys atsakingi už savo nuotaikas ir emocijas – nekaltindami aplinkos, oro ir nepalankių aplinkybių.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 blogiausių paguodos frazių
8. Nustatykite ribas. Pabandykite savo katiną netikėtai pakelti iš miego, staiga atimti mėgstamą žaislą ar kaip kitaip suardyti JO nusistovėjusią tvarką. Jokių šunų, jokių kitų kačių namie ir jokių kačių nemėgstančių bičiulių (žinote, kas gali nutikti jų batams...) Taigi. Katinui gal reikia viso jūsų laiko ir dėmesio, bet jis vertina, jei su juo elgiamasi pagarbiai.
9. Nugalėkite baimes. Jei katinas galvotų, kaip išlipti iš medžio, niekada į jį neįliptų. O juk įlipa į pačius aukščiausius medžius, nes jam taip norisi. Taigi, rizikuokite ir nieko nebijokite. Išsiruošęs į nuotykių pilną kelionę iki gretimo miškelio, katinas negalvoja, kaip grįš. Bet anksčiau ar vėliau (apsidraskęs ar praalkęs) jis kažkaip juos suranda. Gyvūnui, kurio smegenys daug mažesnės už jūsų, nebūdinga būti paralyžiuotam baimės...
10. Eikite pirmyn. Nesustokite. Iškritęs iš balkono katinas, nusileidžia ant visų keturių letenų, nusipurto ir nubidzena, visa povyza demonstruodamas, kad taip ir turėjo būti. Taigi, nesielvartaukite, kad suklydote, nusipurtykite ir eikite toliau. Ir neanalizuokite, kodėl suklupote, nedarykite išvadų („ir vėl...“, „kodėl tai atsitinka tik man?“, „nujaučiau, kad blogai baigsis...“) Jūsų katinas pasakytų: „Nukritau. Na, ir kas? Pirmyn – į naujus nuotykius!“.
