Piešimą ant sienų apibūdina kaip meditatyvų procesą
Indrė nuo pat mažens buvo linkusi į kūrybą, tačiau didžiąją gyvenimo dalį mokėsi ne piešti, o muzikuoti. Vis dėlto greta ją visada lydėjo ir dailė.
„Piešime esu savamokslė, tačiau mokiausi grafinio dizaino. Studijų metu pradėjau domėtis iliustracija, supratau, kad įmanoma turėti tokį darbą, – prisimena I.Vaiciukaitė. – Išvykusi į užsienį su Erasmus programa, ėmiau labiau gilintis, ten buvo daugiau iliustracijos paskaitų, gavau paskatinimą eiti ta linkme. Pamažu suvokiau, jog noriu būti ne dizainerė, o iliustratorė.“
Šiandien piešimas yra visavertis Indrės darbas, o pati mergina neslepia, kad iliustravimas – plati erdvė tyrinėjimui. Menininkė piešia ant sienų ir nemažai laiko skiria skaitmeniniams darbams.
„Šiais metais daugiau užsakymų turėjau sienų piešimui, – atskleidžia I.Vaiciukaitė. – Skaitmeninės iliustracijos dažniausiai apima įvairias knygas, žurnalus, komercinius užsakymus, žemėlapius.“
Kurdama skaitmeninę iliustraciją, Indrė daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, o štai piešimas ant sienų jai leidžia visai kitaip mąstyti.
„Tuo metu dirba visas kūnas, man tai yra labai meditatyvus procesas, – aiškina I.Vaiciukaitė. – Be to, atsiranda daugiau bendravimo su žmonėmis. Pavyzdžiui, kuriant projektą oro uoste, nuolat pakalbindavo įvairūs praeiviai. Kai norisi socializacijos, piešimas ant sienų yra puikus būdas tai gauti.“
Būtent vienas naujausių Indrės kūrinių Vilniaus oro uoste sulaukė nemažai susidomėjimo. Merginai piešiant, vis sustodavo šeimos su vaikais, kuriems būdavo įdomu viską pamatyti iš arčiau.
„Kartą priėjo moteris, kuri, jei neklystu, buvo iš Vokietijos. Ji paklausė, ar gali nufotografuoti mano darbą, – pasakoja I.Vaiciukaitė. – Visos žmonių reakcijos buvo malonios, džiuginančios. Smagu, kad galiu suteikti džiaugsmo kitiems net proceso metu.“
Kuriant piešinius, Indrė labiausiai mėgsta vaizduoti augalų motyvus, gyvūnų iliustracijas, be to, jai patinka ekologijos temos ir tvarumas.
„Turiu didelę seriją anatominių portretų, kurių viduje vyksta veiksmas, – sako I.Vaiciukaitė. – Labai mėgstu detaliai piešti, ilgą laiką krapštytis.“
Nuo klaidų apsaugo projektorius
Dažniausiai į Indrę kreipiasi klientai, kurie turi ketinimų pagyvinti tam tikrų vietų sienas. Su jais mergina aptaria idėjas, o tuomet pati pateikia eskizą, kaip turėtų atrodyti iliustracija.
„Visada išgirstu, ko klientas nori ir tikisi, o galiausiai ieškome bendro požiūrio kampo. Jeigu viskas sutampa, toliau vystau galutinį variantą, – pasakoja I.Vaiciukaitė. – Turiu ir savo idėjų, pildau asmeninius projektus. Būtų smagu surasti įdomią sieną bei gauti leidimą ją papuošti.“
Atlikdama užsakymą, Indrė visada stengiasi pagalvoti, kaip jos piešinys ant sienos galėtų išskirti klientą iš kitų.
„Siekiu, kad būtų akcentas erdvėje, traukos taškas, dėl kurio žmonėms būtų įdomu prieiti ir pasižiūrėti detaliau“, – tikina I.Vaiciukaitė.
Be piešimo priemonių, Indrė kurdama naudoja keltuvą, o jei siena mažesnė, į pagalbą pasitelkia kopėčias, kurios padeda pasiekti aukščiausius taškus.
„Vienas būtiniausių daiktų yra projektorius – su juo dažniausiai išsiprojektuoju iliustraciją ant sienos, kurią prieš tai buvau nupiešusi skaitmenine grafika“, – aiškina I.Vaiciukaitė.
Tačiau kuo toliau, tuo jaučiuosi drąsesnė ir suprantu, kad viską įmanoma ištaisyti.
Nors projektorius nemenkai padeda apsisaugoti nuo galimų klaidų ar neatitikimų piešiant, jų Indrei vis tiek pasitaiko.
„Kartais linija išeina nelygiai, sudreba ranka. Tačiau kuo toliau, tuo jaučiuosi drąsesnė ir suprantu, kad viską įmanoma ištaisyti – nėra klaidos, kurios negalėčiau, pavyzdžiui, uždažyti. Procese visada yra kažkiek improvizacijos, nebūna viskas tiksliai sustyguota“, – pasakoja I.Vaiciukaitė.
Kaip įsimintiniausius ir sėkmingiausius savo projektus Indrė išskiria naujausius – neseniai dekoruotą kavinukę ir SPA Birštone, kur mergina iliustravo kambarius.
„Oro uostas taip pat buvo neeilinis projektas, kuris kėlė daug iššūkių“, – pripažįsta I.Vaiciukaitė.
Anot Indrės, vienos sienos išdailinimas gali trukti nuo savaitės iki kelių mėnesių, o būtent laiko terminai jai kelia nemažai iššūkių, kadangi visada nori suspėti tada, kada buvo sutarta.
„Trokštu, kad visi būtų patenkinti. Vidinis mano perfekcionistas kartais išauga toks, kad viską norisi padaryti gerai ir kokybiškai. Tačiau man atrodo, kad tai normalu – ypač, kai dirbi sau, – svarsto I.Vaiciukaitė. – Noriu išlaikyti gerą reputaciją, kad žmonės būtų patenkinti.“
Indrė neslepia kad piešimas jai yra itin natūrali veikla, kadangi nuo vaikystės ja užsiima. Todėl mergina džiaugiasi, jog gali išnaudoti savo talentą ir suteikti žmonėms džiaugsmo.
„Kartais žiūriu, galvoju, kaip man pavyks padaryti. Bet žingsnis po žingsnio išeina, – sako I.Vaiciukaitė. – Žinau, kad aš šioje srityje esu gera ir galiu kažką suteikti kitiems žmonėms. Man atrodo, tai dovana, kai gyvenime gali daryti tai, ką mėgsti.“
