Kurti vainikus pradėjo norėdama praskaidrinti niūrius vakarus
Mėtos mama Dana pasakoja, kad idėja kurti vainikus kilo rudenį, kai vėl buvo paskelbtas karantinas. Vasaros pramogas šeima iškeitė į rudeninius pasivaikščiojimus, o būtent tada ir kilo idėja pradėti daryti vainikus.
„Dienos ėmė trumpėti, oras vėsti, baigėsi plaukiojimo sezonas su mūsų mylimomis irklentėmis. Ilgų pasivaikščiojimų miškuose metu su vaikais pradėjome rinkti kankorėžius, giles, kaštonus. Paskelbus karantiną, norėjau praskaidrinti niūrius vakarus, todėl grįžusi po darbo ėmiau kurti vainikus. Netrukus prisijungė ir dukra“, – prisimena D.Jaunzemniece.
Mama su dukra anksčiau tokio pomėgio neturėjo – tik kartą vainiką darė mokykloje vykusiai kalėdinei mugei. Tiesa, tą kartą darbas išėjo gana paprastas.
„Niekada to neteko mokytis nei man, nei dukrai. Kuriame taip, kaip išeina, ir leidžiame reikštis fantazijai. Aš mėgstu pasidairyti „Pinterest“, tačiau tokių vainikų, kokius darome mes, nesu mačiusi“, – aiškina Dana.
Į socialinius tinklus kurtus vainikus pradėjusi kelti D.Jaunzemniece atkreipė dėmesį, kad paauglės darbai sulaukia neįtikėtinai daug dėmesio. Komentaruose žmonės stebisi mergaitės talentu, nors Mėtos gabumai pačios mamos nenustebino.
„Dukra nebuvo linkusi į kūrybą, tačiau visada mačiau, kad ji yra talentinga. Kad ir ko imdavosi, puikiai pavykdavo, tik reikėdavo ją motyvuoti ir palaikyti. Ji groja gitara, būgnais, plaukioja irklente, yra stipri, savarankiška, charizmatiška asmenybė, dažnai man padeda buityje.
Džiaugiuosi atrastu dukros talentu ir tuo, jog ją pastebėjo bei įvertino svetimi žmonės. Visada žinojau, kad ji daug gali. Žinote, mamoms visada savi vaikai atrodo nuostabiausi, tačiau kai Mėtos talentą pastebėjo kiti žmonės, jaučiausi nuostabiai“, – neslepia Dana.
Džiugina aplinkinių pagyros
Mėta vainikus nuo pradžios iki pabaigos daro pati. Iš pradžių abi bandė juos daryti kartu, tačiau pamačiusios, kad skiriasi braižas, ėmė kurti atskirai.
„Kartais bandau jai patarti, tačiau ji yra stipraus charakterio, turi savo nuomonę ir viziją, todėl daro taip, kaip norisi. Nors kuriame atskirus vainikus, visada darome kartu, viena šalia kitos. Labai gera turėti vienodus hobius ir laiką leisti kartu“, – sako Dana.
Mėta neslepia, kad jai naujas pomėgis yra prie širdies. Mergaitę džiugina aplinkinių rodomas dėmesys, be to, ji jau rezga planus kitoms Kalėdoms.
„Man labai patinka, visada norėjau kurti kažką panašaus. Ypač džiaugiausi, kai viena žinoma moteris, gavusi mūsų vainikus, manąjį išgyrė dar labiau nei mamos. Jau dabar galvoju apie kitų metų Kalėdas, svarstau, kaip galėsiu visko sukurti dar daugiau. Manau, kad pradėsiu ruoštis vasaros atostogų metu. Norėčiau pabandyti kitokias kompozicijas, pati pagaminti žaisliukus“, – pasakoja Mėta.
Jau dabar galvoju apie kitų metų Kalėdas, svarstau, kaip galėsiu visko sukurti dar daugiau.
Mergaitė laiko vainikų kūrimui randa tik po pamokų arba savaitgaliais. D.Jaunzemniece atkreipia dėmesį, kad daugelis net neįsivaizduoja, kiek laiko užtrunka padaryti vieną vainiką, o kur dar dekoracijų surinkimas ir paruošimas.
„Vainikų kūrimo procesas yra labai ilgas. Reikia prisirinkti kankorėžių, gilių, kaštonų, juos kruopščiai išdžiovinti tam, kad nesupelytų. Vėliau juos dažome baltai arba auksine spalva, pridedame dirbtinių uogyčių, o tada ant šiaudinio vainiko pagrindo viską klijuojame karštais klijais.
Sukurti vieną vainiką užtrunkame apie 6 valandas, tačiau tiek būna tada, kai dekoracijos jau būna paruoštos. Kiekvieną detalę atsakingai klijuojame, prilaikome, kol sustingsta klijai. Neslėpsiu, mūsų abiejų rankos būna nuolat nudegintos klijų“, – sako Dana.
Dalį papuošimų Dana pirko iš specializuotų parduotuvių, todėl pripažįsta, kad priemonės kainavo nemažai. Vis dėlto tikina, jog vaikų pomėgiams pinigų ji negaili.
„Aš visada esu linkusi investuoti į vaikų hobius ir talentus, stengiuosi juos skatinti atskleisti savo gabumus. Sūnus taip pat turi menininko gyslelę – pasitelkdamas vaizduotę nuostabiai piešia animacinius personažus. Taip ir sėdime vakarais – sūnus su eskizais, o mes su vainikais“, – šypsosi D.Jaunzemniece.
Planuoja pomėgį paversti verslu
Iš pradžių vainikais Dana puošė namus, vėliau ėmė dovanoti draugams, o sulaukusi prašymų, puošmenų kartu su dukra sukuria ir svetimiems žmonėms. Nors sukurtų vainikų neskaičiuoja, sako, kad namai virtę tikromis dirbtuvėmis.
„Namie durys ir palangės nukarstytos vainikais. Kadangi gyvenu viena su vaikais, pretenzijų iš kitų šeimos narių dėl netvarkos nesulaukiu. Tik pradžioje iš aplinkinių išgirsdavau pašaipių replikų – klausdavo, kur dedame vainikus, kokia prasmė investuoti. Stengiausi nekreipti dėmesio į kalbas ir toliau skatinau dukrą“, – sako Dana.
Vainikų kūrimas tiek Danai, tiek Mėtai padeda rasti ramybę ir nukreipti mintis į malonią veiklą. Nors D.Jaunzemniecei vainikų gamyba tik malonus užsiėmimas, Mėta jau planuoja hobį paversti verslu. Mama tikina, kad dukra nuo mažens kalbėjo, kaip verslą sukurs dar būdama labai jauna.
„Dabar pati didžiausia mano svajonė yra surengti geriausią 13-ąjį gimtadienį. Tikiuosi, kad karantinas bus pasibaigęs, ir galėsiu pakviesti savo draugus. Visus mano uždirbtus pinigus mama atideda gimtadienio vakarėliui, tačiau po šventės ketinu juos investuoti į savo verslą. Svajoju apie gražias vardines dėžutes, įpakavimą mūsų vainikams. Gal ir Velykoms pavyks sukurti kažką gražaus. Norėčiau ateityje turėti savo puslapį ir užsiimti elektronine prekyba“, – pasakoja Mėta.
