Dirbtiniai dantys
Ar bent įsivaizduojate, koks liūdnas būtų gyvenimas, jei neturėtume kuo pakeisti iškritusių ar išrautų dantų? Sprendimo šiai nemaloniai problemai buvo ieškoma dar VIII a. prieš Kristų.
Tada šiauriau Romos gyvenusios etruskų tautos auksakaliai, manoma, nukaldino pirmuosius dantų protezus. Jie buvo gaminami iš kitų žmonių arba jaučių dantų.
Tarpusavyje dantys buvo jungiami aukso juostelėmis ir tvirtinami paciento burnoje. Žmogus galėjo rinktis – dirbtiniai dantys būdavo arba tvirtai pritaisomi, arba gaminami taip, kad būtų nesunkiai išimami. Mat taip buvo gerokai paprasčiau juos išvalyti.
Taip pat skaitykite: Keisčiausi šiuolaikinės mados išradimai
Etruskų idėja greitai plito. VII a. pr. Kr. dirbtinius dantis gamino ir majai. Tačiau jų dirbiniai buvo skobiami iš kriauklių. Tokie dantys, spėjama, netgi buvo tapę mada. Žmonės specialiai raudavosi dantis, kad galėtų susidėti bent kelis dirbtinius.
Dantų problemų turėjo ir senovės Egipto gyventojai. Pastarųjų burna greitai ištuštėdavo, nes į maistą patekęs smėlis bemat nutrindavo emalį ir paspartindavo dantų gedimą. Tačiau, priešingai nei anksčiau minėtos tautos, egiptiečiai sugedusius dantis išraudavo ir naujų nedėdavo, nes į gamtos tvarką kištis buvo draudžiama.
Na, o pirmuosius porcelianinius dantis, netrukus paplitusius po pasaulį, 1774 m. pagamino prancūzų vaistininkas Alexis Duchateau ir dantų gydytojas Nicholas Dubois De Chemantas.
Nepatogusis įrankis
Turėjo prabėgti daugybė tūkstantmečių, kol mūsų rankose atsirado šakutė – stalo įrankis, be kurio neįsivaizduojame šiandieninio gyvenimo. Jo ilgą laiką nereikėjo, nes žmonės valgė paprasčiausiai rankomis. Net išradus peilį ir šaukštą, senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai maistą mieliau imdavo pirštais. Romėnai savo virtuvėse netgi turėdavo vergus, kurie mėsą susmulkindavo prieš patiekiant šeimininkui.
Pirmą kartą šakutę, manoma, IV a. ant stalo pasidėjo Bizantijos gyventojai. Šakutes jie naudojo jau ankstyvaisiais viduramžiais, o XI a. nematytas stalo įrankis atkeliavo į Italiją. Už Venecijos dožo ištekėjusi Bizantijos princesė į vyro namus atsivežė ir kelias dvišakes auksines šakutes.
Taip pat skaitykite: 60 Alberto Einsteino patarimų, kaip pagerinti smegenų veiklą
Venecijos aukštuomenė su didžiuliu susižavėjimu stebėdavo, kaip didiko žmona įrankiu smeigia maistą ir kelia jį prie lūpų. Italų aristokratai pradėjo mėgdžioti Venecijos rūmų damą, tačiau ant kitų europiečių stalų jis vietos dar nerado.
Dvišakį stalo įrankį į Angliją kaip suvenyrą iš kelionės atsivežė rašytojas Thomas Coryate’as. Tačiau net įpusėjus XVIII a. britai maistą mieliau ėmė rankomis. Populiarumo šakutė nesulaukė ir Amerikoje...
Parengta pagal Thomo J. Craughwello knygą „Išradimai, pakeitę pasaulį“.
Plačiau apie pasaulį pakeitusius išradimus skaitykite 11-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje.
