Gerais darbais garsėjusią keturkoję, 2016 metais pralaimėjusią kovą su liga, įamžinti ragino kauniečiai, o sumanymą įgyvendinti ryžosi jos šeimininkas Algimantas Bakas.
Pernai konkursui „Kauno akcentai“ jis pateikė paraišką, kurioje siūlė miesto širdyje – šalia lėlių teatro – pastatyti senbernarės skulptūrą. Idėja sulaukė didelio palaikymo, tačiau visiems, nekantriai laukusiems, kada Laisvės alėjoje vėl išvys su krepšeliu dantyse tipsenančią Bitę, teko nusivilti.
Skulptūrą nuspręsta įkurdinti Žaliakalnio turgaus pašonėje. Šiam sprendimui nepritariantys kauniečiai įtūžo, o socialiniuose tinkluose išplito viešas kreipimasis į miesto valdžią.
Į valdžią kreipėsi viešai
Jo autorė Irena Švarplienė rašė: „Senbernarė Bitė buvo tas tiltas, kuris jungia gyvūnus su žmonėmis ir kurio šiomis dienomis mumyse labai trūksta. Tai buvo tolerancijos ir pakantumo kitiems pavyzdys, kantriai demonstruojantis taip sunkiai išmokstamas pamokas ne „pagal raidę“, bet iš kasdienio gyvenimo.“
Ir visa didžioji mūsų idėja, tiltas tarp gyvūno ir žmogaus, griūna... Bitė taps turgaus simboliu, kitaip tariant turginiu (sarginiu) šunimi?
„Šis „Kauno akcentas“ buvo gausiai palaikomas kauniečių ir dideliam mūsų džiaugsmui gavo finansavimą. Projektas jau baigiamas įgyvendinti, tačiau numatyta vieta skulptūros pastatymui stipriai nuvylė Bitės gerbėjus. Zanavykų turgus! Smagi Bitė su krepšeliu dantyse, iš kurio kyšo batonas... Ir visa didžioji mūsų idėja, tiltas tarp gyvūno ir žmogaus, griūna... Bitė taps turgaus simboliu, kitaip tariant turginiu (sarginiu) šunimi?
Su visa pagarba „Kauno akcentų“ organizatoriams, skulptoriui, miesto valdžiai – ne tokios Bitės skulptūros mes tikėjomės, ne turgaus šuns, o tos Bitės, kurios mums trūksta labiausiai – tarp žmonių, tarp vaikų, mielo, draugiško šuns, džiuginančio kiekvieno miestiečio ir miesto svečio širdį“, – toliau rašė kaunietė.
Užplūdo kauniečių prašymai
15min kalbintas senbernarės šeimininkas atviravo, kad jau seniai būtų nuleidęs rankas, tačiau nuolat sulaukia kauniečių raginimų kovoti už sumaniosios Bitės įamžinimą.
„Gal kas nors galvoja, kad aš noriu pasireklamuoti, bet tikrai ne – kauniečiai mane užvertė prašymais įamžinti visų taip mylėtą Bitę ir pateikti pasiūlymą „Kauno akcentams“. Paraiškoje numatyta, kad skulptūra atsiras Laisvės alėjoje. Idėja surinko daugiausiai miestiečių balų ir viskas buvo gerai, bet galiausiai ėmė ir apsigalvojo... Nusprendė statyti Žaliakalnyje prie turgaus.
Jau buvau susitaikęs su šia mintimi, bet kauniečiai tam prieštarauja. Jie nori Bitę matyti Laisvės alėjoje. Nori, kad skulptūra galėtų džiaugtis kiekvienas gyventojas, o ypač – vaikai“, – pasakojo A.Bakas.
Vyras teigė, kad apie pasikeitusius planus jis sužinojo tada, kai sprendimas jau buvo priimtas ir apgailestavo, kad idėjos įgyvendinimas labiau priklauso nuo valdininkų, o ne autoriaus nuomonės.
Bitė – Kauno geradarė
15min paprašytas papasakoti apie senbernarę, A.Bakas prisiminė, kokia sumani ir geraširdė buvo Bitė. Anot pašnekovo, su pintine dantyse ir į vidų įdėtu šeimininko rašteliu ji viena apsipirkdavo, savarankiškai važiuodavo troleibusu, puikiai žinojo, ką reiškia raudonas šviesoforo signalas ir į perėją įžengdavo tik įsitikinusi, kad saugu. Be to, paprašyta atnešdavo malkų, išnešdavo šiukšles...
Juokais paklaustas, ar šuo atnešdavo numestą pagalį A.Bakas šmaikštavo, kad tokiais niekais Bitė neužsiimdavo. Iš tiesų, senbernarė garsėjo didele širdimi – ne kartą apgynė skriaudžiamus, netgi yra išgelbėjusi skęstančius vaikus.
Kitą kartą, vaikštant Ąžuolyno parke, Bitė pamatė, kad patėvis muša vaiką, ir pribėgusi nutvėrė jį už rankos.
„Jai buvo vieneri, kai į Ruklos miškus išvažiavome grybauti. Bitė lakstė aplink ir staiga metėsi į tankmę. Pagalvojau, kad pamatė žvėrį, bet netrukus paaiškėjo, šalia esančiame vandens telkinyje skęsta vaikai. Stačiu, molėtu krantu du broliai nuslydo nuo kranto.
Kitą kartą, vaikštant Ąžuolyno parke, Bitė pamatė, kad patėvis muša vaiką, ir pribėgusi nutvėrė jį už rankos. Man grasino ir policija, ir teismais, bet aplink buvę žmonės viską matė, todėl istorija baigėsi laimingai“, – ištikimą keturkoję draugę prisiminė A.Bakas.
15min pašnekovas papasakojo istoriją, kaip senbernarės draugija padėjo mažam berniukui: „Ruošiausi važiuoti padirbti į Prancūziją. Bitę vakare palikau moteriai, žadėjusiai ja pasirūpinti, kol manęs nebus, bet naktį prieš išvažiuojant sulaukiau skambučio. Paaiškėjo, kad Bitė į namus neįleidžia girto grįžusio vyro. Teko greitai surasti kitą žmogų, kuris galėtų ją prižiūrėti.
Susisiekiau su pažįstama šeima, kurioje augo mažas ligotas berniukas. Čiužinukas, ant kurio jis miegojo, buvo permirkęs nuo šlapimo, vaikas buvo nedrąsus. Vos po kelių savaičių jį buvo sunku atpažinti – pabuvęs su Bite jis nustojo mikčioti, pasidarė linksmesnis ir drąsesnis.“
Bitė, prisiminė A.Bakas, labai mylėjo vaikus ir noriai su jais draugavo. Pašnekovo teigimu, senbernarė lankydavo vaikų namų auklėtinius ir moksleivius. 15min vyras atskleidė dar vieną, ypatingo šuns sumanumą parodančią istoriją: „Kartą, kai lankėmės Vilniuje, eidamas per gatvę nepastebėjau, kad dega raudonas šviesoforo signalas. Pradėjau raginti Bitę eiti kartu, bet ji sėdėjo ir nejudėjo. Kitoje gatvės pusėje stovėję žmonės juokėsi, kad šuo žino, jog eiti negalima, o šeimininkas – ne.“
Anot 15min pašnekovo, senbernarė rūpinosi ir benamiais gyvūnais – į namus vis parnešdavo apleistų kačiukų, o sykį dėl savo geros širdies rimtai nukentėjo. Tą kartą manęs nebuvo namuose, – pradėjo A.Bakas, – buvo darganota diena.
Mažas kačiukas įstrigo medyje, o jo kniaukimą išgirdusi Bitė išstūmė balkono langą ir užsiropštusi ant stogelio ruošėsi gelbėti vargšelį, bet paslydo ir nukrito žemyn...
„Mažas kačiukas įstrigo medyje, o jo kniaukimą išgirdusi Bitė išstūmė balkono langą ir užsiropštusi ant stogelio ruošėsi gelbėti vargšelį, bet paslydo ir nukrito žemyn... Tai pamačiusi kaimynė nuvežė ją kliniką, kur buvo atlikta operacija“, – senbernarės žygdarbiais dalijosi pašnekovas.
Skulptūrą perkelti į Žaliakalnį sumanė skulptorius
Kodėl senbernarės skulptūrą nuspręsta statyti Žaliakalnyje, o ne Laisvės alėjoje, kaip pageidautų kauniečiai, 15min paklausė Kauno savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo. Pasak jo, taip nusprendė ne valdininkai, o skulptūros autorius Lukas Šiupšinskas.
„Skulptorius pasiūlė Zanavykų turgaus prieigas, kadangi šioje vietoje Bitė būdavo dažnai matoma. Kaip ir rengiant projektą, taip ir dabar, skulptūros vieta priklauso nuo autoriaus. Jei autorius norėtų pakeisti kūrinio lokaciją, tai padaryti būtų įmanoma, tačiau projekto keitimas yra susijęs su laiko ir finansinių resursų sąnaudomis. Jei autorius sutiktų savo sąskaita rengti projekto keitimą ir pasirinkti naują vietą, savivaldybė neprieštarautų. Žinoma, jei nauja pasiūlyta vieta būtų tinkama“, – sakė jis.
Tiesa, teigė S.Rimas, pirminis siūlymas buvo skulptūrą įrengti netoli lėlių teatro, tačiau autorius atsižvelgė į Laisvės alėjos rekonstrukcijos architekto Šarūno Kiaunės nuomonę ir nusprendė šiam objektui paieškoti kitos vietos. Jo teigimu, skulptūrą ketinama pastatyti gegužės 31 dieną, kai bus minimas Bitės gimtadienis.
Neišduotas leidimas
Senbernarės skulptūrą kuriantis menininkas L.Šiupšinskas, paklaustas, kodėl Bitė bus įamžinta Žaliakalnyje, 15min atsakė: „Tai nebuvo mano asmeninis sprendimas.“
Jo teigimu, darbams Laisvės alėjoje, dėl paveldosaugos reikalavimų, nebuvo išduotas leidimas. Vis dėlto, pašnekovas pripažino, kad ir pats pritaria idėjai, jog skulptūra turėtų būti statoma Žaliakalnyje arba kitoje, parko, aplinkoje. L.Šiupšinskas 15min sakė, kad nuo pat pradžios projektas buvo derinamas su senbernarės šeimininku A.Baku.
Kritiką priimti moku ir neatmetu galimybės, kad gal kas nors turi geresnių įžvalgų ir pasiūlys tokią vietą, kurios nebuvau svarstęs.
„Džiugu, kad skulptūra susilaukia žmonių dėmesio, ir jie turi tiek daug su ja susijusių lūkesčių. Man, kaip skulptoriui, malonu žinoti, kad yra žmonių kurie laukia šio akcento ir rūpinasi jai tinkamiausia, garbingiausia erdve.
Visgi tokiuose projektuose reikalingas konkretumas ir kontekstualumas – skulptūra turi būti susijusi aplinka, atitikti mastelį, gauti reikiamus leidimus ir technines montavimo galimybes. Tai, jog kažkam gražesnė viena ar kita vieta, nėra ir neturėtų būti rodiklis tokių objektų atsiradimui ir pašalinimui.
Kritiką priimti moku ir neatmetu galimybės, kad gal kas nors turi geresnių įžvalgų ir pasiūlys tokią vietą, kurios nebuvau svarstęs. Dėl to susisieksiu su viešą laišką parašiusiais žmonėmis, jie yra didžiausi šios skulptūros palaikytojai ir iniciatoriai.
Jeigu sulauksiu konstruktyvaus pasiūlymo ir motyvuotos vietos alternatyvos, kuri gali atitikti vietos kontekstą, realius techninius ir laiko parametrus, aš jį tikrai rimtai apsvarstysiu“, – kalbėjo skulptorius.
