Paprašytas papasakoti, kaip į jo šeimos gyvenimą atėjo gėlės, Alfredas sako, kad mamos gyvenimas visada buvo su jomis susijęs: „Mamos gimtinė – vienkiemis, visada buvo apsodintas gėlėmis, tuo rūpinosi močiutė – mamos mama. Sulaukusi pilnametystės mano mama atvyko į Vilnių, įsidarbino gėlininkystės ūkyje „Panerys“, kur buvę šiltnamiai už Savanorių žiedo. Paskui dirbo vienoje, kitoje gėlių įmonėje, o prieš 20 metų sumanė įkurti savo verslą.“
Šiame šeimos versle sukasi trys nariai iš keturių – Alfredas ir abu jo tėvai. „Mes su mama užsiimame kūryba, o tėtis – techniniais reikalais. Brolis su tuo niekaip nesusijęs“, – šypsodamasis pasakoja pašnekovas.
Paklaustas, kaip įsitraukė į gėlių verslą, Alfredas sako, kad visada, kai reikėdavo padėti mamai, mielai sutikdavo: „Man patikdavo dėlioti gėles, merkti, permerkti, dar ką nors padaryti. Vis dažniau ateidavau padėti, taip ir likau. Dabar jau dešimt metų, kai dirbame kartu su mama.“
Su Alfredu pasikalbėjome, kaip kuriamos puokščių kompozicijos, gėlių derinimą tarpusavyje, kaip tinkamai rūpintis skintomis gėlėmis, kad šios ilgiau žydėtų, kokias gėles dabar dažniausiai žmonės renkasi vestuvėms, laidotuvėms, kodėl taip išpopuliarėjo laukinės gėlės ir kiek įtakos gėlių verslui turėjo pandemija.
– Alfredai, tikriausiai ne kartą esate sulaukęs pagyrų dėl puokščių, kurios išties – labai žavios ir įdomios. Ar rišant puokštę reikia atsižvelgti į kokius nors dalykus – kas su kuo tinka, kas ne, ar tai galima daryti tiesiog iš pajautimo „kaip man gražu“?
– Yra dalykų, į kuriuos atkreipi dėmesį, pavyzdžiui – spalvinė gama, išdėstymas, gėlių forma: jos gali būti stačios, apvalios ir t. t., dar vienas niuansas – vaza, į kurią gėlės bus merkiamos, koks jos aukštis, plotis. Bet dabar jau nebėra ryškių ribų – kas kaip nori rengiasi, kas kaip nori ir puokštes kuriasi. Ir puokštė nebūtinai reiškia daug gėlių, ji gali būti ir iš trijų gėlių ar net kitų komponentų – tai gali būti lapai ar koks vaisius. Kiek jau leidžia fantazija. Taip kad kūryba vyksta ir iš pajautimo – kai kuriu puokštę, jei yra kokia įdomesnė gėlė ar lapas, visa kita stengiuosi derinti prie jo.
– Kaip žmonės dažniausiai daro – pasako progą, kuriai reikia gėlių ir leidžia kurti jums, ar išdėsto savo norus?
– Kai kurie leidžia sukurti, o kiti pasako, ko nori – tada stengiesi derintis prie žmogaus įsivaizdavimo.
– Kokių gėlių geriau nedėti į vieną puokštę? Ar tokių nuostatų nėra?
– Skonis draugų neturi. Šiais laikais viską galima derinti ir išmėginti, pasiteisinę deriniai išlieka ir dažnai stebime, kaip plinta. Žmonės grįžta jų užsisakyti sau ir kitiems. Tikrai siūlyčiau nederinti tikrų gėlių su dirbtinėmis. Iš viso norėtųsi pastarųjų vengti ir neteršti jomis savo aplinkos.
– O kaip dėl porinių ir neporinių skaičių – ar atsižvelgiate į tai, kurdamas puokštę?
– Mažai į tuos prietarus atsižvelgiu. Paisant jų, tai į vestuves irgi negalima eiti su viena gėle – nes liksi vienišas. Reikia nešti dvi. Bet dvi nešame ir eidami į laidotuves. Kai kuriems žmonėms tas skaičius svarbu – jie skaičiuoja, kitiems nesvarbu. Mes skaičiuojame tik tada, kai jau reikia klientui pasakyti, kiek ta puokštės kainuos (juokiasi).
– Kokių gėlių geriau kartu nemerkti į vieną vazą?
– Nėra tokių nuostatų, ko negalima merkti drauge, nes puokštėse būna įvairių gėlių. Kadangi jos išskiria tam tikrų cheminių medžiagų, gleivių, skysčių, rekomendacija – dažniau keisti vandenį, kuriame gėlės pamerktos, kad jos ilgiau laikytųsi.
– Kaip dažnai reikėtų keisti tą vandenį?
– Mes rekomenduojame bent kas antrą dieną, o jei pakeisite kasdien – bus dar geriau. Vandens keitimas gėlių žydėjimo laiką gali prailginti net dvigubai.
– Kas kartą keičiant vandenį reikia pakirpti ir kotelius?
– Taip, reikia, nes atšviežinus pjūvį vanduo nukeliauja į viršų – iki žiedo ir lapų. Galima pakirpti apie porą centimetrų, priklauso nuo gėlės. Galbūt tas kotas jau visai prastai atrodo, tada reikėtų pakirpti ir daugiau.
– Į kokį vandenį reikėtų merkti gėles?
– Geriausia į drungną, ne šaltą. Visas sumedėjusį kotą turinčias, pavyzdžiui, rožes, alyvas, geriau merkti net į šiltą. Jos tada ir greičiau atsigauna, jei būna truputį pavytusios. O minkštesnį kotą turinčioms užtenka ir drungno.
Tikrai siūlyčiau nederinti tikrų gėlių su dirbtinėmis. Iš viso norėtųsi pastarųjų vengti ir neteršti jomis savo aplinkos.
– Kiek vandens reikia pamerktoms gėlės: turinčioms sumedėjusį ir minkštesnį kotą?
– Labai priklauso nuo gėlės ilgio. Sumedėję, kieti kotai reikalauja daugiau vandens, minkštesni – mažiau. Tarkime, jei tai yra ilga rožė ir ją pamerksite į kokį buteliuką, atsisveikinsite jau kitą dieną, nes jai ten – per mažai vandens. Tada kotą reikėtų trumpinti, kad daugiau jo būtų apsemta. O šiaip augalas pats padiktuos, kiek jam reikia vandens – stebėkite ir pamatysite (šypteli).
– Yra gėlių, kurios turi labai daug lapų. Prieš merkiant lapus reikėtų nuskabyti ar jie gali likti ir mirkti vandenyje?
– Lapus reikėtų nuskabyti iki ribos, kur siekia vanduo.
– Yra toks prietaras, kad į vandenį merkiant gėles reikėtų įmesti ir centų, kad jos ilgiau žydėtų. Ar tiesa, kad jų reikia?
– Jei monetos būtų sidabrinės – tada taip, nes sidabras dezinfekuoja. O mūsų centų monetos – aliuminės, tad abejoju, kad jos veikia. Taigi nebent turite sidabrinių, tada galite mesti.
– Sakoma, kad skersvėjo pagautos rožės vysta ir jas reikėtų nuo jo pasaugoti. Ar tai tiesa ir ar tai galioja tik joms ar ir kitoms gėlėms?
– Galbūt šiek tiek gali paveikti, bet savo praktikoje nesu susidūręs, kad jis labai veiktų skintas gėlės. Nes jos jau nuskintos, joms nebėra, kur augti, lieka tik nužydėti. Bet skersvėjis gali būti pavojingas vazoninėms gėlėms, pavyzdžiui, orchidėjoms ar kitoms šilumą mėgstančioms.
O kalbant apie gėlių pavytimą, nereikia skubėti jų išmesti. Jei matote, kad gėlė kiek pavyto, pamėginkite ją permerkti, pakirpti kotelį, dažnu atveju jos taip atsigauna, aišku, jei nėra senos.
– Ar temperatūros kaita turi įtakos gėlėms? Pavyzdžiui, žiemą, jei jos parduodamos lauke spaudžiant šaltukui, o parsineši jas į šiltus namus.
– Tokiu atveju gėlė greičiausiai nuvys, nes didelis temperatūrų skirtumas turi įtakos. Ir perkant gėles žiemą labai svarbu, kad jos visos, ir žiedai, būtų įvyniotos į popierių, kad šaltu oru neneštumėte jų tiesiog taip, nes jos nušals. Tiesą sakant, ir vasarą reiktų jas vynioti, jei yra labai karšta – čia kaip žiemą užsidedame kepurę nuo šalčio, o vasarą – nuo saulės. Taip ir gėles reikėtų pasaugoti.
– Kaip patikrinti, ar gėlė tikrai šviežia? Iš praktikos galiu pasakyti, kad yra buvę visaip: tiek gerberos, tiek bijūnai perkant gali atrodyti gražūs ir švieži, o kitą dieną nuleipti. Verta tikrinti galvutės kietumą, kaip mėgstama daryti su rožėmis?
– Kalbant apie rožes – tiesos yra: jei ji šviežia, galvutė turi būti kieta, jei jau išsiskleidusi, ji bus minkšta, bet nebūtinai ji bus prasta. Dar prisideda ir veislių savybės, gali būti ir ne tokia kieta galvutė. O dažniausiai vizualiai sprendžiama, ar gėlė atrodo šviežia, ar ne. Tarkime, parudavę, susiraukšlėję žiedlapių krašteliai, lapai. Būna, kad iš 50 gėlių trys laikysis trumpai, nes galbūt buvo per anksti nuskintos.
– Jei vienoje vazoje pamerktos gėlės vienos jau kiek pavyto, o kitos dar atrodo puikiai – reikėtų jas išskirti, ar vienos kitoms neturi įtakos?
– Jas reikėtų atskirti. Nes tos, kurios jau eina į pabaigą, išskiria medžiagas, kurios ir vandenį labiau teršia, ir daro poveikį šviežesnėms gėlėms. Jei laikysite kartu, tada ir tos šviežios ims greičiau vysti.
– Pakalbėkime apie dabartines tendencijas – kokios gėlės dabar yra populiarios?
– Visiems visus metus reikia bijūno, o dabar labai populiarūs tapo laukiniai augalai, pavyzdžiui, smilgos, įvairūs lapai.
Populiarėja ir vietinių augintojų užaugintos sezoninės gėlės. Jų sezonas nebūna ilgas, dėl to smagu, kad žmonės vis dažniau nori pasidžiaugti ir kitus nudžiuginti čia augintomis gėlėmis.
– Kaip manote, kas tam daro didžiausią įtaką?
– Manau, kad socialiniai tinklai, lygiai taip pat, kaip jie daro įtaką ir kitose srityse.
– Kalbant apie vestuves, ar yra tendencija, kokias gėles, eidami sveikinti jaunųjų, žmonės dažniausiai renkasi?
– Dažniausiai renkasi šviesesnių spalvų gėles. Nebent žino, kad žmonėms kas nors konkrečiai patinka. Bet dabar neša nebūtinai gėles, neša ir lapus. Vestuvinė puokštė dabar ne retai būna tiesiog vienas lapas arba vienas gėlės žiedas.
– Galėtumėte išskirti, kokios jaunųjų puokščių tendencijos šiemet?
– Čia ribų jau nėra. Lemia sezoniškumas – šiltuoju sezonu dažniausiai nori bijūnų, pageidauja ir kokių nors egzotinių žiedų – pavyzdžiui, protėjų, populiarūs ir lauko augalų motyvai – žolės, smulkios gėlytės.
– Lauko gėlės, augalai dabar išties tapo tuo, kas madinga ir stilinga.
– Taip, ir paaiškinsiu, kodėl taip yra. Vėlgi viskam įtaką daro socialiniai tinklai. Įvairios influencerės gyvena didmiesčiuose, pavyzdžiui, Amerikoje ar kitose šalyse. Pas mus vos ne centre išėjęs gali pievą ir net kaimą atrasti, o ten ne ir tai jiems atrodo kaip egzotika, kažkas ypatingo. O tada išeina, kad ir mes kopijuojame, ir mums reikia kaimo ar lauko, nors pas mus jo ir taip yra daugiau.
– O kokios dabar laidotuvių tradicijos – ką joms renkasi žmonės?
– Išlikusios labai panašios kaip ir anksčiau: chrizantemos, kalijos, lelijos, rožės. Beje, chrizantemos dabar labai atgyja, ir ne tik laidotuvėms, nes jų yra visokių spalvų. Pas mus taip istoriškai susiformavo – jei laidotuvės, tai chrizantemos. O kai kurios jų atrodo visai kitaip. Tai, kol žmogui nepasakai, kad čia – chizantema, viskas gerai, jis ją renkasi kokiai nors progai, o, jei pasakai – tada viskas, nebereikia (juokiasi).
– Kas jums pačiam yra gėlė?
– Ciklas. Kaip kažkas nuo pradžios iki pabaigos.
– Judu su mama puokštes kuriate iš pajautimo, atsižvelgdami į žmonių norus ar dar iš kur nors semiatės idėjų?
– Labai stengiamės mažiau žiūrėti, ką daro kiti. O socialiniuose tinkluose dabar tikrai daug visko gali pamatyti. Būna, ateina socialiniuose tinkluose variantų prisižiūrėję klientai ir prašo, kad sukurtume tokią puokštę arba kad vestuvinė puokštė būtų iš tokio ar tokio atspalvio gėlių. Sakome, kad čia puokštė iš plastikinių gėlių, tokios iš tikrų gėlių nesukursime, nes ir spalvos tokios nėra. Nuotraukų autoriai padirba su fotošopu, paskui žmonės ir užsinori, ko realybėje nėra. Aišku, galima iš plastikinių imti ir sukurti tą puokštę, bet su dirbtinomis gėlėmis stengiamės nedirbti.
Apskritai stengiamės turėti kokių nors įdomesnių gėlių, augalų ir iš jų kurti kompozicijas.
– Kaip pats vertinate gėlių kainas – daug ar ne jos kainuoja? Ir kas lemia kainą?
– Gėlių kainos dabar, kaip ir daugelio kitų dalykų, yra pakilusios. Ir tai normalu. Užauginti gėlę nėra pigu. Į tą rožės ar kito žiedo kainą įeina ir mokesčiai, transportas atgabenant jas į Lietuvą ar iš Lietuvos augintojų iki parduotuvės, be to – mažai visus metus auginančių vietinių augintojų, padidėjusios energijos kainos ir pan. Lietuva – nedidelė šalis, mūsų ir rinka ne tokia didelė, kad turėtume prabangą užsisakyti labai didelius mažesnę kainą lemiančius kiekius iš augintojų.
Kainai įtakos turi ir patalpų nuoma, vieta mieste, vasarą auginama daugiau sezoninių gėlių, tad jų kaina mažesnė, liepos ir rugpjūčio mėnesiais daug kas atostogauja, tad gėlių kaina irgi šiek tiek pakrenta. O dabar kainoms daug įtakos daro pakilusios elektros kainos – daug kas gėles Europoje augina šiltnamiuose, juos reikia šildyti, o tai daroma elektra, tiesa, olandai šildymui naudoja dujas. Reikia nepamiršti, kad gėlė – labai trapi prekė su gana ribotu galiojimo terminu.
Gėlių kainos dabar, kaip ir daugelio kitų dalykų, yra pakilusios. Ir tai normalu. Užauginti gėlę nėra pigu.
– Dveji pandemijos metai buvo sunkus etapas daugeliui verslų, padariniai pasijuto ir jiems prabėgus. Kiek tai paveikė gėlių verslą ir ar jam turi įtakos prasidėjęs karas Ukrainoje?
– Per pandemiją tiesiog teko keisti koncepciją, kaip ir daugumai kitų sričių atstovų. Fizinę parduotuvę buvome uždarę, pas mus niekas neateidavo, bet patys ėmėme išvežioti gėles į namus. Paklausa išliko, matyt, žmonės, kai sėdėjo namuose, niekur neišeidavo, galbūt ir save norėdavo pradžiuginti ar kam nors kitam gėlių nusiųsti.
O kalbant apie karą, kol kas nepasijautė, bet pamatysime, kaip bus – ar dėl išaugusių elektros energijos kainų žmonės norės dar išlaidauti kitiems dalykams, ar ne. Jei ims labai taupyti, tai, matyt, nei į restoranus eis, nei gėlių pirks. Kita vertus, gėlės toks dalykas, kurio, manau, daugiau ar mažiau reikės visada.
– Ar didelė konkurencija gėlių versle? Ir ar sunku dabar būtų tokį verslą pradėti?
– Tikrai nemaža. Mums, kaip jau turintiems daug metų patirties, yra vienaip. Bet, jei kas nors dabar norėtų pradėti tokį verslą, nemanau, kad būtų lengva.
