Tam yra keletas priežasčių. Pirmoji, kurią mes galime keisti, yra ta, kad vietiniai gyventojai ir turistai iš kitų šalių labai mažai žino apie Lietuvą, buvusią jos okupaciją.
Visos buvusios sovietų bloko šalys jiems yra Rusija, o visi žmonės, atvykę iš ten, kalba rusiškai. Jie neskiria Baltijos šalių nuo Balkanų, o bet kurią užsienio kalbą, kurios jie negali identifikuoti, laiko rusų kalba.
Keisčiausia, kad daugeliu atveju tai yra Vakarų Europos šalių gyventojai – italai, ispanai, britai, prancūzai. Tenka ilgai ir kantriai pasakoti, kad lietuvių kalba yra visiškai kitokia negu rusų, kad Lietuva buvo pirmoji respublika, paskelbusi nepriklausomybę nuo SSRS, kas yra Baltijos šalys ir t.t.
Antroji priežastis, kuri priklauso tik nuo mūsų pačių, yra mūsų tautiečių elgesys.
Antroji priežastis, kuri priklauso tik nuo mūsų pačių, yra mūsų tautiečių elgesys poilsiaujant kitose šalyse. Reikėtų pasakyti, kad su kiekvienais metais situacija gerėja.
Štai keletas pastebėjimų.
Maitinimosi ypatumai
Kai kurių lietuvių turistų elgesys, būdingas mūsų kaimynams iš rytų, prasideda vos atvykus į viešbutį. Ypač tai pastebima viešbučiuose su „viskas įskaičiuota“ maitinimo sistema, kai restorane matai žmones su 1,5 metro aukščio maisto bokštais lėkštėse, kurie kažkokiu būdu išsilaiko nenuvirtę, nepaisydami jokių gravitacijos dėsnių.
Paprastai didžioji to maisto dalis lieka nesuvalgyta ir keliauja į šiukšlių kibirą. Nenuostabu, kad po tokių vaišių, kai valgoma viskas iš eilės, dideliais kiekiais, užgeriama pieno kokteiliu, alumi ar romu su kola, kitą dieną pasipila skambučiai kelionių organizatoriaus atstovams apie apsinuodijimus dėl „prasto maitinimo“.
Taip pat daugeliui tautiečių vis dar nesuprantama, kad negalima neštis maisto iš viešbučio restorano. Ne kartą teko stebėti konfliktus tarp restorano darbuotojų ir turistų, kurie įsigiję maitinimo paketą „pusryčiai+vakarienė“ pusryčių metu kraunasi susiteptus sumuštinius ir vaisius į paplūdimio krepšius, taip norėdami apsirūpinti pietumis ir išvengti papildomų išlaidų viešbučio sąskaita.
Bendravimas su aptarnaujančiu personalu
Nemažai turistų iš Lietuvos vis dar yra įpratę visas problemines situacijas, susijusias su aptarnavimu, spręsti pakeltu tonu.
Taip, pasitaiko klaidų: trūksta rankšluosčių kambaryje, neveikia kondicionierius, nėra pulto nuo televizoriaus ir pan. Visa tai galima daug greičiau išspręsti ramiai, be nervų, negu užimant poziciją „aš sumokėjau, duok man čia ir dabar“.
Kartais tai bandoma daryti lietuvių arba rusų kalba su darbuotoju, kuris šiomis kalbomis nekalba. Darbuotojui nesupratus, ko iš jo norima, tas pats klausimas/reikalavimas pakartojamas tomis pačiomis kalbomis tik gerokai garsiau, tikintis, kad jam pasidarys aiškiau.
Taupumas
Nėra blogai ieškoti pigesnių paslaugų, bet dažnai mūsų poilsiautojams kaina tampa lemiančiu faktoriumi visiškai nesigilinant į paslaugos kokybę, savo daiktų ar net sveikatos saugumą. Tai pasireiškia visur, pradedant viešbučio seifo nuoma ir baigiant ekskursijų pirkimu.
Ar tikrai verta rizikuoti netekti grynųjų pinigų ar dokumentų sutaupius 15–20 eurų seifo nuomai ir viską nešiojantis su savimi į paplūdimį arba paliekant stalčiuje kambaryje?
Pigesnių ekskursijų pirkimas iš vietinių agentūrų – atskira tema. Daugelyje lietuvių poilsiautojų pamėgtų šalių, tokių kaip Turkija, Egiptas, Tunisas, iš tiesų galima rasti gatvės agentūrų, parduodančių pigesnes ekskursijas, negu siūlomos jūsų oficialaus kelionių organizatoriaus atstovų.
Kai kurios jų dirba sąžiningai ir kokybiškai, kai kurios – ne. Tai visuomet yra loterija ir rizika. Dažniausiai klientams yra žadamas komfortiškas autobusas su kondicionieriumi, kuris, kaip vėliau paaiškėja, yra komfortiškas tuo, kad važiuoja, ir jis tikrai yra su kondicionieriumi, kuris, deja, šiuo metu neveikia, o žadėtas rusiškai kalbantis vietinis gidas Mustafa rusiškai moka 2 žodžius: „Davaj, davaj...“ Nors ne, kartais tris: „Davaj, davaj. Chorošo.“
O net jei moka šiek tiek daugiau, tai vietoj istorinės-pažintinės informacijos, kurios jūs tikitės ekskursijos metu, jis jums pasakos nebūtas istorijas apie savo 4 neegzistuojančias žmonas, kurias jis pirko už 40 kupranugarių, nors vienintelį kupranugarį savo gyvenime jis yra matęs ant „Camel“ cigarečių pakelio.
Dažnai turistams iš rytų tokios ekskursijos yra visiškai priimtinos, nes jų tikslas yra ne sužinoti apie šalies lankytinas vietas, o tik 5000 kartų nusifotografuoti jų fone, kad įkeltų nuotraukas į socialinius tinklus. Beje, didžiąją tokių ekskursijų dalį sudaro ne pažintinė programa, o lankymasis įvairiose suvenyrų parduotuvėse ir siūlymas įsigyti įvairių „originalių“, abejotinos kokybės dirbinių už nemažą kainą, ką taip pat labai mėgsta mūsų kaimynai.
Gidai ir gatvės agentūros iš tokių vietų gauna komisinį už jūsų įsigytus daiktus ir taip kompensuoja mažesnę ekskursijos kainą. Taigi, vienaip ar kitaip skirtumą dengiate jūs.
Dar baisiau, kai žmonės iš nežinomų agentūrų perka tokias ekskursijas kaip nardymas, plaukimas plaustais ar kita ekstremali veikla. Kartais jų kainos gali būti dvigubai mažesnės, bet tas pigumas neatsiranda iš niekur. Dažniausiai yra taupoma draudimo arba įrangos, nuo kurios priklauso jūsų sveikata ir net gyvybė, sąskaita.
Tačiau dažnai, nepaisydami perspėjimų, žmonės linkę labiau pasitikėti savo geriausiu draugu Ahmedu, su kuriuo vos prieš 15 minučių susipažino prie viešbučio, kai jis jiems pasiūlė 10 eurų pigesnę ekskursiją, negu oficialūs atstovai, kurie juos jau atskraidino į poilsio vietą, atvežė iš oro uosto ir apgyvendino viešbutyje.
Apranga
Tai – dar vienas dalykas, dėl kurio kai kurie mūsų poilsiautojai yra dažnai tapatinami su turistais iš Rusijos. Tikriausiai dar negreitai ateis supratimas, kad sandalai su kojinėmis iki blauzdų – jau tapę turizmo mados klasika. Ir per pirštą įsispiriamos šlepetės, avimos su kojinėmis, nėra nei stilinga, nei gražu.
Kaip ir vakarienės metu viešbučio restorane dėvimi maudymosi kostiumėliai, marškinėliai be rankovių arba lakuoti riestanosiai batai, avimi prie trikotažinių „Adidas“ šortų.
Įspūdžiai
Ne kartą poilsio pabaigoje autobuse, vežančiame iš viešbučių į oro uostą, teko girdėti, kaip tautiečiai dalijasi atostogų įspūdžiais. Retais atvejais galima išgirsti susižavėjimo pilnus komentarus apie aplankytas šalies vietas, sužinotą naują informaciją. Bet pagrindinis kriterijus, nulemiantis atostogų kokybę – maitinimas viešbutyje ir atstumas nuo viešbučio iki paplūdimio. Jei maistas buvo skanus ir jo buvo daug, o paplūdimys buvo netoli – atostogos laikomos nusisekusiomis, jei ne – patys suprantate.
Šio rašinio tikslas tikrai nebuvo išjuokti ar kažkaip kitaip pažeminti savo tautiečius.
Šio rašinio tikslas tikrai nebuvo išjuokti ar kažkaip kitaip pažeminti savo tautiečius. Dauguma jų yra tikrai puikūs žmonės, norintys pamatyti ir sužinoti apie svečias šalis. Tikslas buvo paaiškinti ir atkreipti dėmesį į vis dar pasitaikantį kai kurių keliautojų elgesį, dėl kurio mes vis dar dažnai esame laikomi ne tais, kas esame, ir kad ateityje netektų piktintis, jog dažnai esame tapatinami ne su europiečiais, o su mūsų rytų kaimynais.
Gero visiems poilsio ir daug įspūdžių iš kitų jūsų kelionių.
