– Nuo ko reikėtų pradėti šeimai, kuri nori taupyti?
– Kalbama apie asmeninių lėšų valdymą, moksliniais tyrimais patvirtinta, kas moterys dažniau negu vyrai linkusios ieškoti sprendimų, kaip riboti išlaidas, o vyrai dažniau negu moterys linkę ieškoti sprendimų, kaip daugiau uždirbti, t. y. kaip gauti daugiau pajamų. Tai tarsi perša išvadą, kad jeigu norime taupyti, reikia leisti pasireikšti moteriai, bet iš tiesų, svarstant, iš kur paimti pinigų, čia didelių stebuklų nėra.
Galima kalbėti apie du taupymo etapus. Pirmasis – tai finansų valdymas, kai pasitariama, nusprendžiama, kiek pinigų mes skirsime, tarkime, maistui, kiek jų skirsime laisvalaikiui, atostogoms ir pan.
Moterys linkusios ieškoti sprendimų, kaip riboti išlaidas, o vyrai – kaip daugiau uždirbti.
Kai mes nusprendėme, kad maistui per savaitę skirsime, tarkime, 100 eurų, kitas klausimas – ką mes pirksime ir kaip įtilpti į šią sumą. Taigi reikia labai apsibrėžti, kiek mes planuojame išleisti, užuot leidus pinigus su nuostata, kiek liks – tiek.
Juk paprastai mes turime supratimą, kiek galime išleisti, pavyzdžiui, batams. Ir atrandame motyvacijos ieškoti ir atrasti daugiau ar mažiau tinkamą kokybės ir kainos santykį. Taigi reikia būti išradingam, skirti laiko paieškai, pagalvoti, kaip pigiau suplanuoti atostogas, įsigyti pigesnius bilietus ir pan.
– Kokioms būtinosioms reikmėms šeima Lietuvoje išleidžia daugiausiai pinigų?
– Pagal statistikos departamento skirstymą, egzistuoja tokios išlaidų reikalaujančios grupės – maistas, būsto išlaikymas, buities daiktai, sveikatos priežiūra, transportas, poilsis, kultūra. Jeigu kalbame apie vidutines pajamas uždirbančią šeimą, visgi daugiausiai pinigų pareikalauja maistas.
Būsto išlaikymas priklauso nuo aplinkybių – ar žmogus turi paskolų, nuomoja ar turi savo būstą, koks metų laikas. Žinia, kiekvienas mūsų gali pasakyti, kad žiemą išlaidos būstui dažnai yra iššūkis.
Taigi didžiąją vidutinių pajamų šeimos išlaidų dalį sudaro būtinosios išlaidos – maistas ir būstas, todėl sunku būtų teigti, kad lietuviai gali skirti tapymui 25 proc. savo pajamų. Bandant mažinti būtinąsias išlaidas, labai pablogėja gyvenimo kokybė.
– Kokias išlaidas siūlytumėte mažinti?
– Reikėtų pradėti nuo tokių dalykų, kurių tarsi nejuntame, bet pinigai susitaupo. Pavyzdžiui, interneto, telefono planai, transportas, reikalingi ir nereikalingi draudimai ir pan.
Yra sakoma, kad jeigu nori sužinoti, kas gyvenime tau svarbiausia, peržiūrėk savo trijų mėnesių banko sąskaitos išklotinę. Po tokios analizės galima pamatyti, kurios išlaidos buvo nereikalingos, pavyzdžiui, per daug išleista pramogoms.
Jeigu nori sužinoti, kas gyvenime tau svarbiausia, peržiūrėk savo trijų mėnesių banko sąskaitos išklotinę.
Kita vertus, tai nėra vienareikšmis klausimas. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės nesupranta, ko eiti į kavinę, kavos galima ir namie išgerti. Tuo tarpu jauniems žmonėms tai būtinas socializacijos aspektas ir jeigu jie šią eilutę išbrauks, atskirs save nuo visų.
Taigi, viena vertus, tai nėra būtinosios išlaidos, be jų išgyventi galima, bet šiuo atveju patys žmonės turi nuspręsti, kurios išlaidos jiems būtinos, o kurios – ne. Ir geriausia tai padaryti pagal faktą – savo išklotinėje kūrybiškai paieškoti, kuriuos skaičiukus galima sumažinti, juos perkeliant, pavyzdžiui, laisvalaikiui ar į santaupų fondą.
Santaupų turėjimas taip pat labai svarbus šeimyninis sprendimas, nes mes neapsaugoti nuo nelaimių, darbo praradimo, pagaliau ateina laikas, kai mes nustojame dirbti ir pajamos gerokai sumažėja.
– Esu girdėjusi patarimų, kad norint taupyti geriausia leisti naudoti grynuosius pinigus, nes taip geriau jaučiame, kiek išleidžiame. Kai kurie naudoja netgi vokelių sistemą. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
– Iš tiesų grynųjų pinigų vokelių sistema, ko gera, yra pati paprasčiausia ir veiksmingiausia. Kai kuriame nors vokelyje baigiasi pinigai, tenka spręsti, iš kurio vokelio dabar jų paimti. Tuomet vėl reikia susidėlioti prioritetus – ar imsiu pinigų iš šuns maisto vokelio, ar iš kirpyklos vokelio.
Kadangi mes mėgstame viską pamatyti ir pačiupinėti, pradžia galėtų būti tokia. Vėliau galima susirasti sau tinkamesnį būdą, juolab kad yra įvairių mobilių programėlių su priminimais, kad numatytos lėšos išeikvotos, ir kitokių įrankių.
Dar vienas taupymo būdas – į parduotuvę šeimai eiti kartu. Tuomet diskusijos „reikia–nereikia“, „brangu–nebrangu“ būtų laiku ir vietoje, prieš padarant veiksmą. Tik nežinau, dėl to šeimoje konfliktų sumažėtų ar padaugėtų.
Kai kuriame nors vokelyje baigiasi pinigai, tenka spręsti, iš kurio vokelio dabar jų paimti.
Kita vertus, teko girdėti istoriją, kai moteris, kuriai atsibodo vyro priekaištai, kad ji išleidžia daug pinigų maistui, nusivedė jį į parduotuvę ir parodė, kiek viskas kainuoja. Ir konfliktas buvo išspręstas.
Bet kuriuo atveju, pinigų tvarkymo nereikėtų padaryti tik vieno kurio nors nario atsakomybės sritimi. Juk visi mes negyvename su saule. Būna ir skyrybų, ir netekčių. Vienam likusiam žmogui bus labai sunku, jeigu jis visiškai neturės finansų tvarkymo įgūdžių. Bendri sprendimai, bendra veikla šeimoje turėtų būti ir kalbant apie pinigus.
– Ką manote apie pirkimą išsimokėtinai?
– Jei žmonės perka daiktus išsimokėtinai, rekomendacija būtų vienu metu turėti tik vieną išperkamąją nuomą. Kai viena pasibaigia, galima galvoti apie kitą. Taip pat nepatarčiau priimti sprendimo pirkti išsimokėtinai „ant karštųjų“: atėjau, pamačiau, pinigų neturiu, bet noriu.
Būtų sveika bent jau išmiegoti su šia mintimi, prieš miegą pagalvojant, o kodėl aš visgi neturiu tiek pinigų, kiek tas daiktas kainuoja. Kodėl man iki šiol nepavyko susitaupyti ir ar mes pajėgsime kiekvieną mėnesį atidėti – 20–30 ar 100 eurų, kad jį įsigytume.
Jei nepirksime paskubomis, gali būti, jog ryte suprasime, kad to daikto mums visai nereikia. Juk visa rinkodara paremta tuo, kad žmonės skatinami pirkti tai, ko jiems nereikia arba jie jau turi. Todėl sprendimo atidėjimas, apgalvojimas yra veiksminga priemonė. Turiu paliudijimų ir patirčių, kad jeigu, atėję į parduotuvę, rankose daiktą, kurio neplanavome pirkti, reikėtų jį padėti ir ateiti kitą dieną.
– Koks galėtų būti šeimos biudžeto dydis, nuo kurio jau tikrai galima sutaupyti?
– Sunku įvardinti konkrečią sumą, nes žmonių pajamos ir poreikiai yra skirtingi. Tačiau mes žinome, kad šiandien vidutinė pensija yra apie 300 eurų, minimali mėnesio alga, neatskaičius mokesčių, – 400 eurų. Yra žmonių, kurie iš tokių pinigų verčiasi, taigi teoriškai viskas, kas viršaus, galėtų būti traktuojama kaip galimybė sutaupyti, tačiau tikrai neskubėčiau taip teigti.
Visgi reikėtų pradėti nuo auksinės taisyklės – neišleisti vartojimo reikmėms dešimtadalio savo pajamų. Vienam tas dešimtadalis gali būti 40 eurų, kitam – 400 eurų.
Taigi reikėtų kalbėti ne apie sumą, nuo kurios jau galima taupyti, nes kiekvienam ji bus labai skirtinga, bet apie dalį savo pajamų, kurių galime neišleisti.
– Ar patartumėte tuos pinigus iš karto atidėti?
– Tikrai taip, juos reikėtų atidėti tik iš karto, nelaukiant mėnesio pabaigos. Galima pervesti į kitą sąskaitą, į kitą kortelę, susikurti indėlį ar duoti kažkam juos pasaugoti. Sunkiausia būna atidėti pirmus mėnesius, o vėliau susidaro įprotis. Jei vieną mėnesį nepavyks, nes, tarkime, suplyšo batai, taip pat ne bėda. Svarbiausios yra mažos pergalės, nes viena maža pergalė – puikus postūmis į priekį.
Kai manęs kalusia, kiek reikia turėti santaupų nenumatytoms reikmėms, visada stengiuosi būti labai atsargi sakydama, kad tai turėtų būti trijų mėnesių pajamų suma. Žmogui, kuris dabar turi nulį, tai labai dideli skaičiai. Tarkime, jei vidutinė alga yra 600 eurų į rankas, per tris mėnesius susidaro beveik 2 tūkst. eurų. Žmogus galbūt niekada nematė tiek pinigų vienoje vietoje.
Todėl siūlau pradėti nuo mažų sumų – šį mėnesį mano tikslas neišleisti, pavyzdžiui, 60 eurų. Vėliau, kai prikaupiama pakankama suma, verta reikia paieškoti kitų taupymo būdų, ne vien juos dedant į taupyklę ar indėlio sąskaitą.
