Daugiau straipsnių

Jaunimas vis dažniau ieško nuosavo būsto: ekspertės pataria, kaip nesuklysti perkant

Ema Miliūnaitė
GYVENIMAS žurnalistė
Šaltinis:

Lietuvoje nuosavo būsto įsigijimas asocijuojasi su saugumo ir pastovumo užtikrinimu, tad nieko nuostabaus, jog įsigyti butą ar namą dairosi vis jaunesni žmonės. Nekilnojamojo turto (NT) eksperčių Loretos Gaižauskaitės ir Jolantos Gedvilienės teigimu, tokia galimybe paprastai domisi jaunuoliai maždaug nuo 21-erių metų. Tiesa, jiems, kitaip nei besikuriančioms šeimoms, galioja kiti kriterijai.

Daugiabučiai

Pavyzdžiui, svarbu, kad būstas būtų netoli miesto centro naujos statybos name, iš kurio galėtų pasiekti svarbiausius taškus.

Nuosavą būstą įsigyja vis jaunesni žmonės

NT ekspertė L.Gaižauskaitė tikina sulaukianti nemažai užklausų iš jaunų žmonių. Tuos, kurie nesiekia gyventi centre, jos nuomone, itin skatina ir valstybės parama jaunoms šeimoms.

„Jauni žmonės labiau nori mokėti paskolą už savo būstą, nei nuomotis turtą iš kitų. Pagrindinė problema yra finansai, nes brangstant turtui, didėja ir pradinis įnašas. Tačiau poreikis yra labai didelis“, – pasakoja L.Gaižauskaitė.

Anot jos, pastebima tendencija, kad būstą stengiasi įsigyti jaunesni nei 25 metų žmonės, o anksčiau klientai būdavo vyresni. Dabar jau nuo 21-erių pradedama domėtis nuosavu būstu ir galimybėmis jį įsigyti.

Asmeninio albumo nuotr./Loreta Gaižauskaitė
Asmeninio albumo nuotr./Loreta Gaižauskaitė

NT ekspertė J.Gedvilienė kolegei pritaria. Anot jos, Lietuvoje nuosavą būstą įsigyti siekia žmonės nuo 23 iki 36 metų.

„Paprastai būsto ieško turintys stabilų darbą su didesnėmis nei vidutinėmis pajamomis“, – teigia ji.

L.Gaižauskaitė sutinka, kad dažnai apie būsto pirkimą pradedama galvoti tuomet, kai randamas nuolatinis darbas, o žmonėms nuosavų namų turėjimas vis dar prilygsta saugumui ir pastovumui.

„Pas mus, kitaip nei Vakaruose, priimta turėti nuosavą būstą ir kuo mažiau nuomotis, – sako ekspertė. – Žinoma, nuomos rinka visada yra perpildyta, o paklausa didelė. Tačiau vos pavykus sutaupyti, vienas pagrindinių tikslų tampa nuosavas būstas.“

NT žinovė atkreipia dėmesį, kad žmonės nuo 20 iki 25 metų dar nekuria šeimų, tad juos traukia vietos arčiau centro, norisi, kad būtų patogu pasiekti darbą.

„Nuo 25 metų pradeda kurtis šeimos, gyvenama dviese, atsiranda erdvės poreikis, norima terasos, didesnio balkono, todėl imama dairytis kotedžų ar namų. Maždaug nuo 30 metų jauni žmonės pradeda vertinti ramybę, privatumą ir keliasi gyventi kiek toliau nuo centro“, – aiškina L.Gaižauskaitė.

Atsiranda erdvės poreikis, norima terasos, didesnio balkono, todėl imama dairytis kotedžų ar namų

Kaip teigia NT ekspertė, iki 30 metų žmogui svarbu, jog viskas būtų pasiekiama ranka, atsižvelgiama į kainą ir neretai renkamasis dviejų kambarių būstas, kadangi daugiau erdvės jiems nereikia.

„Nusprendus, kad nori namo, įvertina vietą, kad nebūtų toli vežioti atžalas į darželius ar mokyklas, žmonėms rūpi, kaip suplanuotos erdvės, ar aplink yra žalių zonų. Taip pat svarbus privatumas, tad žiūrima, kiek yra kaimynų, kas matosi pro langus.

Technine puse žmonės domisi mažai, nors iš tiesų tai yra labai svarbu, tačiau jie neturi pakankamai kompetencijų įvertinti. Visada klientams patariu radus būstą pasikviesti išmanančius meistrus, kurie galėtų apžiūrėti technines savybes tam, jog netektų nusivilti garso izoliacija ar pralaidumu“, – pabrėžia L.Gaižauskaitė.

Vis dėlto, J.Gedvilienės teigimu, dauguma jaunimo renkasi būtent butus, o šie dažniausiai būna su daugiau kambarių.

„Butuose centre labiau išvystyta infrastruktūra – sukūrus šeimą, patogiau gyventi, kur yra darželiai, mokyklos, būreliai vaikams, – aiškina ekspertė. – Karantinas pakoregavo kriterijus – norima, kad būtinai būtų vienas papildomas darbo kambarys. Mažas butukas su miegamuoju, bendra virtuve ir svetaine nuėjo į antrą planą.“

Asmeninio albumo nuotr./Jolanta Gedvilienė
Asmeninio albumo nuotr./Jolanta Gedvilienė

Ne mažiau už būsto vietą jaunam žmogui svarbi ir kaina – L.Gaižauskaitės teigimu, pinigai atlieka svarbų vaidmenį, tačiau jei objektas atitinka visus lūkesčius, neretai pirkėjai yra pasiryžę sumokėti daugiau.

„Jei perkama su paskola, yra kitų niuansų, nes svarbu, jog žmogus turėtų reikiamą sumą pradiniam įnašui. Kartais gali labai norėti, bet galimybės kirsis su troškimais, – sako ekspertė. – Prieš rašantis preliminarias sutartis, klientams rekomenduoju pasitarti su vertintojais, ar turtas bus vertas tokios kainos. Kitu atveju, jei sutartys sudarytos netinkamai, galima prarasti avansą.“

Būsto neįsigyja ilgam laikotarpiui

NT ekspertė atkreipia dėmesį, kad bet kokiam pirkėjui svarbi objekto būklė, o jauniems žmonėms ypač aktualu, kad namas būtų naujos statybos. Anot L.Gaižauskaitės, yra tarsi nusistovėjęs požiūris, kad seni namai yra labai blogi.

„Taip toli gražu nėra – sena statyba kartais gali būti geriau nei nauja. Priklauso, kada ir kaip statytas namas, koks buvo statytojas. Nėra objektų be trūkumų, tiesiog reikia žiūrėti, kokie jie rimti ir ar galima išspręsti, – tikina L.Gaižauskaitė. – Vis dėlto, neturint pasirinkimo dėl kainos, dalis perka ir senos statybos namus, nepaisant to, kad nauji pirmauja.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nekilnojamas turtas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nekilnojamas turtas

J.Gedvilienė antrina, kad jauni žmonės mieliau žiūri į naujos statybos namus, tačiau net tada reikia įsitikinti, ar jie kokybiški, patikimi.

„Svarbiausia pasidomėti statybos metais, šildymo kaštais, renovacija, mokesčiais, atsiperkamumu, nusidėvėjimu ir likvidumu, – pataria NT žinovė. – Žmonės geriau perka būstą naujame name su pilna ar daline apdaila nei senos statybos, nes jei kam nors atsitikus reikėtų parduoti, gali paaiškėti, kad esate permokėję. Ypač kai rinka šiuo metu yra tokia banguojanti.“

Svarbiausia pasidomėti statybos metais, šildymo kaštais, renovacija, mokesčiais, atsiperkamumu, nusidėvėjimu ir likvidumu

Visuomenėje įprasta manyti, kad jaunoji karta įpratusi gyventi greitai, be to, visko nori čia ir dabar. Tačiau L.Gaižauskaitė paprieštarauja teigdama, jog su būsto pirkimu niekas tikrai neskuba bei pasveria savo galimybes.

„Jei randa variantą, kuris atitinka lūkesčius arba numatoma perspektyva, kaip būstą pagerinti, žmonės daug negalvoja ir įsigyja“, – pasakoja ekspertė.

Pasak NT žinovės, būstas paprastai perkamas 5 metams, o prireikus, žmonės nebijo jo keisti dažniau. L.Gaižauskaitė pabrėžia, kad namai tikrai neįsigyjami visam gyvenimui.

„Būstas perkamas su mintimi, kad pagerėjus ar pasikeitus gyvenimo sąlygoms, tempui, atsiradus šeimai, žmogus namus pakeis. Nė vienas iš mano klientų to nebijo ir neprisiriša prie vietos, kurią įsigijo šiuo metu“, – teigia L.Gaižauskaitė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nekilnojamas turtas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nekilnojamas turtas

Prieš renkantis būstą, NT ekspertė jaunam žmogui pataria iš anksto įsivertinti savo finansines galimybes, apgalvoti savo poreikius ir tai, kaip įsivaizduojate naujus namus.

„Įsitikinkite, ar jis nėra niekam įkeistas arba turintis suvaržymų – tą galima patikrinti paprašius pardavėjų registrų centro išrašo. Perkant naujos statybos būstą, sužinokite, ar statytojas yra patikimas ir nėra naujokas rinkoje“, – rekomenduoja L.Gaižauskaitė.

Tuo metu J.Gedvilienė pataria, jog prieš įsigyjant būstą verta pasikonsultuoti su profesionaliu brokeriu, kuris padėtų teisingai išsirinkti įvertinus NT rinkos tendencijas, kainas, banko sąlygas.

„Tai gali padėti išvengti klaidų“, – priduria pašnekovė.