– Kokia Zuzės istorija? Kaip ji pas jus atsirado?
– Zuzės istorija labai paini. Mums su kolegoms įkūrus prieglaudą Telšiuose, Zuzė buvo vienas iš pirmųjų rastų gyvūnų. Mums paskambino žmogus ir pasakė, kad jau savaitę globoja kojų nevaldantį šuniuką. Atvykus mus ištiko šokas – Zuzė buvo batų dėžutėje lauke, o juk buvo žiema ir spaudė nemenkas šaltukas. Kalytės kojos buvo aprištos bintais, sklido nemalonus kvapas. Tas žmogus ją girdė pienu, kad ,,sutvirtėtų kaulai“...
Mes jam nieko nebeaiškinome, tik griebėme tą šuniuką ir išlėkėme į kliniką. Po to laukė ilgas gydymas. Veterinarė mums suteikė viltį, kad gyvūnas galbūt galės vaikščioti. Kadangi įrengtų patalpų dar neturėjome, o Zuzei reikėjo nuolatinės priežiūros, laikinai ją parsivežiau į savo namus. Tačiau paskui supratau, kad jos niekam negalėsiu atiduoti.
– Kas taip galėjo suluošinti šuniuką?
– Zuzės stuburas buvo lūžęs į dvi dalis. Spėjome, kad ji galėjo pakliūti po automobilio ratais. Aplankėme ne vieną kliniką, geriausius savo srities specialistus, bandėme elektromagnetus, įvairias mankštas, vandens terapijas, ir vaistus, leidžiamus į kojų tarpupirščius.
Deja, rentgenas aiškiai rodė, jog ji nebeatsistos, tik jos pačios noras mums ir gydytojams teikė viltį. Nusprendėme, kad nebekankinsime jos bergždžiu gydymu ir pradėjome ieškoti alternatyvos. Beje, iškvietęs žmogus, pasak kaimynų, ir buvo Zuzės šeimininkas, tiesiog suluošinto šuns nenorėjo auginti ir pamelavo mums – už ką mes esame be galo dėkingi, kad ir kaip tai keistai skambėtų.
– Kaip nusprendėte įtaisyti Zuzei ratukus?
– Ėmiau naršyti internetu po įvairius portalus apie neįgalius gyvūnus ir pamačiau, jog jie juda su pritaisytais ratukais. Mums į pagalbą atėjo „DogSpoto“ darbuotojai, kurie ir sutiko sumeistrauti ratukus.
– Kaip Zuzei sekėsi adaptuotis prie naujo gyvenimo būdo? Ar greitai išmoko judėti su ratukais?
– Iš tikrųjų ji yra visiškai nestresuojantis gyvūnas. Tik uždėjome pirmą kartą ratukus ir ji išlėkė apsiuostyti parkelyje. Visi labai juokėsi, nes uždėjus tekinukus visi šuneliai dažniausiai ilgai prie jų pratinasi, tačiau jai to visiškai nereikėjo. Žinoma, kasdienybė neapsieina ir be sauskelnių, tačiau jai tai visiškai nekliudo ir namuose puikai su jais jaučiasi.
– Koks yra Zuzės charakteris? Kokie patys mieliausi jos įpročiai?
– Zuzė nėra pati švelniausia asmenybė. Ji tikra karalienė, jos nuotaikos svyruoja po daug kartų per dieną. Ji mėgsta žaisti su žaisliukais, žinoma, su niekuo jais nenori dalintis. Nemėgsta vaikų ir kitų gyvūnų, nors namie be jos yra ir katė, ir dar 4 šunys, tačiau visi „pastatyti“ į vietą pačios mažiausios.
Labai myli savo šeimą bei namus ir tai puikiai parodo. Zuzė mėgsta ilgai miegoti, o jei kas sutrukdo miegą – joje pabunda tikras žvėris. Jos mimikos priverčia kiekvieną ją įsimylėti ir smarkiai juoktis – na, tiesiog būna tokių gyvūnų, kurie yra ypatingi ir Zuzė yra vienas iš jų.
– Kaip ir kada Zuzė tapo stileiva? Ar ji mėgsta puoštis?
– Kadangi Zuzės labai ilgas kailis, o esant tokiai jos būklei mums patogiau prižiūrėti trumpus plaukus, pradėjome ją kirpti. Kirpėjos neretai išbando ant Zuzės naujus kirpimo metodus, nes ji puikiai jaučiasi procedūrose. Kadangi jai nuolat šalta lauke, teko pirkti rūbelius, o beperkant juos pastebėjome, kad jai tai patinka. Beje, ji turi savo rožinį lagaminą, kuriame sudėti jos mylimiausi rūbai, jo svetimiems taip pat nevalia liesti, nes labai supyksta.
Vienintelis dalykas, kas jai nepatinka – segtukai arba kaspinukai ant galvos, kuriuos visada nusiplešia. Zuzė dalyvauja visose miesto šventėse bei prieglaudos renginiuose, ir labai mėgsta, kai visi ja gėrisi. Tada ji tampa „žvaigžde“ ir tai akivaizdžiai visiems demonstruoja.
– Kaip sugalvojote dalyvauti „PetCity“ ambasadorių konkurse?
– Apie „PetCity“ prieš tai nelabai žinojau. Kai pamatėme konkursą, ėmėme domėtis ne tik juo, bet ir pačiu gyvūnų centru bei jo veikla. Iš pradžių nesitikėjome nieko, tačiau po to tikrai labai norėjome laimėti.
– Ką šis konkursas jums reiškia? Koks jausmas būti „Stiliaus ir mados guru ambasadoriumi“?
– Labai gaila, kad mūsų visuomenėje dar vyrauja įsitikinimas, kad konkursuose gali dalyvauti tik veisliniai ir madingi gyvūnai. Mes norėjome įrodyti, kad ir mišrūnas, net ir neįgalus, gali nurungti tuos „parodinukus“. Džiugu, kad taip pat yra ir verslų, kuriems grynaveislis gyvūnas nėra pats svarbiausias aspektas ir, kurie tiki, kad kiekvienas gyvūnas yra skirtinga asmenybė, kuri teisingose rankose gali atsiskleisti gražiausiomis spalvomis.
Žinoma, galbūt visi ir teigs, jog Zuzė laimėjo tik todėl, kad yra neįgali, tačiau ją palaikė visas mūsų miestas. Ji vienintelė čia tokia, ji keičia žmonių įsisenėjusius požiūrius apie neįgalius gyvūnus. Ji lyg talismanas, tad didelį skaičių balsų susirinko būtent vien dėl savo žinomumo.
Tai mums didelis laimėjimas ir paskatinimas kitiems puoselėti kiekvieną gyvūną, nes ne veislė padaro juos „gražiais“, o mūsų pačių rūpestis ir meilė. Be to, turėjome galimybę susipažinti su „PetCity“ veikla iš arčiau ir labai džiaugiamės, jog Lietuvoje atsirado toks gyvūnų centras, apimantis tiek daug paslaugų – parduotuves, veterinarijos klinikas, gyvūnų priežiūros salonus ir viešbučius. Smagu, kuomet viską, ko reikia augintiniui, galima rasti po vienu stogu. Dar labiau džiugina, jog klinikoje yra suburtas visas profesionalų būrys ir nereikia gyvūno vežioti po skirtingas klinikas, kuriose dirba skirtingi specialistai.
Pirmosiomis ambasadorystės dovanomis Zuzė taip jau džiaugiasi. Užtrukome ilgiau nei valandą, kol iš gausaus „PetCity“ prekių asortimento išsirinkome tai, kas stileivai Zuzė labiausiai patinka. Ne paslaptis, kad Zuzė dievina rožinę spalvą, tad ir naujosios „Hurtta“ petnešos, pavadėlis, „Rukka“ megztinis bei šviesą atspindinti skarelė yra būtent šios spalvos.
