Treniruotėje šeimininko užduotis pasportuoti, o šuns – atsipalaiduoti ir mėgautis buvimu su savo žmogumi.
Augintinių sportuoti neverčia
Keletą metų „dogos“ treniruotes vedanti L.Sidaraitė-Michailovė pasakoja, kad, kartu su dresūros trenerėmis internete peržiūrėjusios daugybę filmukų apie „dogą“, jos sukūrė savitą sistemą: „Mūsų „doga“ – jogos ir pilateso pratimai, kitokie judesiai.“ Pasaulyje populiaru pratimus atlikti aktyviai įtraukiant ir šunis, bet „dogos“ pradininkės Lietuvoje nusprendė „netampyti“, nekilnoti šunų ir liesti juos minimaliai.
„Iš pradžių taikėme techniką, kur pirmiausia glostomas tik pavadėlis, sujungtas su šuns petnešomis. Judesys eina į nugarą ir tai ramina šunį. Dabar pradėjome glostyti ir patį gyvūną, bet labai ramiai, vos liečiant, sukamaisiais judesiais. Reikia nepamiršti, kad šunys labai jautrūs ir ne visiems glostymas, ypač galvos, patinka“, – sako ji. Svarbiausia, kad žmogui atliekant pratimus šuo ramiai būtų šalia, nekreiptų dėmesio į staigius judesius ar kaimyno lojimą.
Tiesa, kartais pageidautinas ir augintinio dalyvavimas. „Yra pratimų, kur įtraukiame ir šunį: pritupiame, duodame skanėstą, paprašome duoti leteną, pasilenkiame, atsiremiame į šunį, pakeliame koją, o jis turi pralįsti. Šuo turi tiesiog mėgautis, atsipalaiduoti ir šiek tiek dalyvauti treniruotėje“, – aiškina trenerė. Jei augintiniui patinka, jie gali pagelbėti šeimininkui. Pavyzdžiui, užlipti ant klubų ir pabūti svoriu juos keliant.
Skatinamas už atsipalaidavimą
Moteris pasakoja, kad į „dogos“ treniruotes gali ateiti įvairaus amžiaus, dydžio ir kilmės šunys, svarbu, kad jie būtų bent minimaliai socializuoti ar išėję dresūros pradžiamokslį. Uždaroje patalpoje dirbama tik su 5–6 gyvūnais, o užsiėmimas trunka maždaug 40 minučių, nes ilgesnė treniruotė augintiniams prailgsta.
Nei iš šunų, nei iš šeimininkų nereikalaujama jokio specialaus fizinio pasirengimo. Į treniruotę reikia atsinešti kilimėlį, ilgą, per juosmenį užrišamą pavadėlį, kad būtų laisvos rankos, ir krepšelį skanėstų. Skirtingai nuo dresūros, gardžiais kąsneliais šuo čia skatinamas ne už darbą ir aktyvią veiklą, bet už atsipalaidavimą. „Buvo viena kalytė, išmokusi nuolat dirbti. Ji padarydavo viską, atrodo, turi duoti skanėstą po skanėsto, bet su dresūros trenere nusprendėme, kad ji kaip tik dirba, nuolat įsitempusi, nemoka atsipalaiduoti“, – pasakoja L.Sidaraitė-Michailovė.
Užsiėmimus vedanti sportininkė pastebi, kad nors treniruotėje šunys fiziškai juda nedaug, jie gerai išsikrauna emociškai, nes, be pagrindinės užduoties atsipalaiduoti, gauna ir kitokių.
Šunys suteikia energijos
Trenerės užsiėmimuose laukiami visokie klientai: užsispyrę, išdykę ar itin kuklūs. Ji tikina, kad „dogos“ užsiėmimai tinka ir socializacijos problemų turintiems gyvūnams, ir nežinantiems, kur dėti per kraštus trykštančios energijos. „Ateidavo viena kukli kalytė. Po kelių „dogos“ užsiėmimų ji ėmė drąsiau jaustis mieste, nebelojo ant šunų, nesislėpė. Buvimas tarp kitų šunų, tarp žmonių labai padeda. Energingus „doga“ nuramina, nuima įtampą.“ Be to, grupiniame užsiėmime šuo išmoksta ramiai jaustis tarp kitų šunų.
L.Sidaraitė-Michailovė šypsosi, kad „doga“ stebuklingai veikia ne tik šunis, bet ir žmones. „Važiuodavau į treniruotes šeštadieniais tokia pavargusi po savaitės, atrodo, jau nė žingsnio nežengsi. Bet patenki į grupę šunų, atsipalaiduoji, atsigauni – jie kažkaip stebuklingai veikia, glostant įkrauna energijos. Gal tai kaniterapija. Ir kiti tą patį sako. Jei užsiėmimai vyksta lauke, dar stebuklingiau: šuo, judesys ir gamta“, – abipuse „dogos“ nauda džiaugiasi trenerė.
„PetCity klinikos“ veterinarijos gydytoja Birutė Petraitytė
„Manau, kad šunų joga – tai puikus būdas augintiniui dar daugiau laiko praleisti su šeimininku, taip stiprinamas tarpusavio ryšys. Atliekant pratimus, šuo visą dėmesį sutelkia į šeimininką. Tai gali sustiprinti šeimininko, kaip lyderio, poziciją ir palengvinti dresūros procesą.
Yra moksliškai nepatvirtintų duomenų, jog joga – puikus būdas šunims greičiau atsigauti po traumų. Jogos metu atpalaiduojamas raumenų įsitempimas, o tai padeda sumažinti skausmą šunims, kenčiantiems nuo artrito, lėtinio skausmo.
Joga gali turėti įtakos kitų fizinių veiklų rezultatams ir netgi sumažinti susižalojimo riziką. Praktikuojant „dogą“ padidėja augintinių raumenų tonusas, stiprumas, taip pat ir sąnarių lankstumas. Šunys, kaip ir žmonės, jaučia stresą. Švelnus masažas ir tempimas, kurį siūlo „doga“, padeda nusiraminti ir šuniui, ir savininkui. Jei turite hiperaktyvų šunį, „doga“ būtų vienas iš būdų jį nuraminti, tai puikus būdas „iškrauti“ gyvūną.
„Doga“ tinka visiems šunims, nepaisant amžiaus, dydžio, veislės, tačiau, kaip ir visuose grupiniuose užsiėmimuose su šunimis, yra rizika užsikrėsti virusinėmis ligomis (šunidžių kosuliu, parvoviroze). Dėl to šuniukai būtinai turėtų būti suvakcinuoti.“
