„Kopenhagoje startavau didžiausiame savo gyvenimo sporto iššūkyje: 3,8 km plaukimo, 180 km važiavimo dviračiu ir 42,195 km bėgimo. Distancija sėkmingai įveikta.
Lengva nebuvo, bet buvo verta. Ačiū šeimos nariams už palaikymą, supratimą ir atkalbinėjimą! Dėkui bičiuliams sportininkams už patarimus ir pagalbą. Kartosim, o gal ieškosim kažko stipresnio“, – netrukus po varžybų socialiniame tinkle rašė M.Sinkevičius.
Finišą pasiekia ne visi
Kaip 15min GYVENIMUI pasakojo politikas, iš viso varžybose buvo registruota apie 3 200 sportininkų. Keli šimtai jų distancijos nebaigė.
„Kiek tiksliai nebaigė, nežinau. Bet taip būna kiekvienose varžybose, ir tai normalu.
Dalis jų distancijos nebaigė dėl techninių aplinkybių. Mačiau bent keletą žmonių kurie, pavyzdžiui, turėjo problemų su dviračiais. Važiuojant pasitaiko kad ir prakirsti ratą arba būna kitų problemų.
Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės. Galbūt jie nebuvo fiziškai pasiruošę, gal per daug gerai vertino savo galimybes, todėl prireikė medikų pagalbos. Dar kitiems buvo tiesiog per sunku, pernelyg skauda arba per mažai laiko“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Ilgiau, nei darbo diena
Jonavietis dviračiu važiavo apie 6 valandas, plaukė mažiau nei pusantros valandos, o maratoną nubėgo per keturias valandas.
„Varžybos pakankamai sudėtingos visų pirma dėl trijų sporto rungčių skirtingo pobūdžio: plaukimo, minimo ir bėgimo, taip pat dėl pačios trukmės. Mano atveju tai buvo 11 valandų ir 42 minutės sporto be poilsio, be pertraukų.
Sudėtingas reikalas, o jei dar palygintume su įprasta aštuonių valandų darbo diena. Juk žmonės per darbo dieną pavargsta, o čia visą laiką sportuoji“, – sakė M.Sinkevičius.
Ruošėsi metus
Varžyboms Jonavos meras ruošėsi metus – nuo pernai metų rugpjūčio. Pasak M.Sinkevičiaus, jo pasiruošimas metodiškai nebuvo labai teisingas: „Buvo daug ir savamokslių elementų. Anksčiau esu dalyvavęs pusės „Iron Man“ rungtyje.
Tai buvo Austrijoje. Finišavau, gavau medalį, bet dėl vasaros metu kalnuose iškritusio sniego buvo atšaukta dviračių rungtis, tad vietoje trijų liko dvi. Tada pagalvojau, kad reikia nebekartoti pusės, o pasiruošti ir sustartuoti pilnose varžybose.“
Kalbėdamas apie „Geležinį žmogų“, M.Sinkevičius sako, kad tai buvo ir savo jėgų išbandymas, galimybių patikrinimas. Be to, nauji sportiniai iššūkiai jam apskritai patinka.
„Buvo laikas, kai aš norėjau įveikti maratoną – įveikiau. Tada atsirado noras ko nors daugiau. Man sportiniai iššūkiai – tarsi užkratas, tarsi vaikui saldainiai.
Gal kaip alpinistams, kurie, pasiekę vieną viršūnę, svajoja apie kitą, jau aukštesnę ir sudėtingesnę“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Politikas prisiminė ir populiarią patarlę, sakančią, jog per gyvenimą žmogui reikia pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų.
„O man norėjosi vieną iš šių dalykų pakeisti būtent sportinėmis varžybomis. Kai užaugs sūnus – turėsiu ką jam parodyti ir pasakyti, kad sugebėjau“, – šyptelėjo liepos pabaigoje su žmona Aiste pirmagimio sūnaus Jono susilaukęs politikas.
Prie fizinio skausmo įprantama
Pasak M.Sinkevičiaus, kiekvienam sportininkui, kuris imasi sudėtingų rungčių ar ilgų distancijų, vienu ar kitu momentu iškyla kausimai „ką aš čia veikiu“ ir „kodėl“.
„Ne išimtis ir aš, tam tikru laiku apima emocinė krizė. Man sunkiausia buvo bėgant trečiąjį ir ketvirtąjį maratono ratus. Maratonas ten buvo keturi ratai aplink Kopenhagos centrą.
Būtent tada pradėjau jausti fizinį skausmą. Tačiau ir vėl – tai, kad skauda, žino kiekvienas didesnį žygį įveikęs ar didesnį atstumą nubėgęs žmogus. Todėl šis skausmas nebegąsdina, nes žinai, kad jis tiesiog yra“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad bėgant kilo ir daugiau minčių. Sakykim, kad dabar yra atsakingas ne tik už save ir kas rūpintųsi šeima, jei kas nors nutiktų.
Artimieji bandė atkalbėti
„Iron Man“ varžybos buvo iššūkis ne tik pačiam M.Sinkevičiui, bet ir jo šeimai – žmonai, tėvams, sesei, o artimieji jį mėgino ir atkalbėti.
„Mama būtų turbūt man sumokėjusi, jei tik būčiau nedalyvavęs“, – sakė Jonavos meras.
Pagal taisykles, varžybų dalyviai su savimi negali turėti mobiliųjų telefonų, ausinukų, klausytis muzikos. Tačiau mobiliosios programėlės pagalba artimieji gali stebėti, kaip sekasi varžybų dalyviui, kurioje vietoje jis yra, matyti tarpinius rezultatus.
„Ir jie mato, kad tu judi, bėgi, plauki. Tačiau jei sustoji, jei tavo tempas sulėtėja, namiškiams kyla įvairių minčių. Pavyzdžiui, gal praradai sąmonę. Viena vertus, gerai, kai tokiu būdu varžybas galima stebėti, antra vertus, tai kelia ir papildomą įtampą“, – svarstė M.Sinkevičius.
Jonavos mero teigimu, dalyvavimas tokiose varžybose reikalauja ne tik fizinio, tačiau ir psichologinio pasirengimo, sugebėjimo sunkiausiomis akimirkomis susitarti pačiam su savimi: „Tada, kai būna sunkiausia, tai tarsi tampa tavo proto ir tavo kūno kova: kuris kurį?“