Geriausia į šią šventę pažvelgti kitu kampu ir pajusti tą galią, kurią mums siunčia vanduo, oras, žemė ir ugnis. Degantys laužai, vainikų pynimai ir plukdymas, maudynės… Bioenergetikas, profesorius, technikos mokslų daktaras Jonas Algimantas Dainauskas teigė, kad šiąnakt tikrai neverta skubėti miegoti – geriau pabandykime sulaukti tikrų stebuklų!
Apie ugnį
„Kai pradėjau nagrinėti gamtos pokyčius šią stebuklingą naktį, pastebėjau, kad per Jonines žmonės tradiciškai šokinėja per laužą – taip išvaikomos blogosios dvasios. Taigi per vienas Jonines, grįžtant namo nuo piliakalnio, man kilo mintis, o kas gi tą naktį su ugnimi darosi? Sėdau prie stalo, užsidegiau žvakę ir pradėjau tyrinėti. Pasirodo, Joninių naktį nelyginis ugnies šaltinių skaičius 1, 3, 5 ir pan. pasižymi itin galinga energija, nenusakomais, fantastiškais bioenergijos vienetais (boviais), kurių nė neįvardytumei. Be to, ugnis padeda išsivalyti ir dvasiai, ir netgi mūsų namų energetikai“, – tikino J. A. Dainauskas.
Taip pat skaitykite: Etnologė Gražina Kadžytė apie Jonines: nuo „festivalių su išgėrimais“ iki paveldo puoselėjimo
O štai lyginis žvakių skaičius (2, 4 ir t. t.) – tai blogas ženklas ir bloga energija, todėl geriau tiek nedegti jų. „Juk pagalvokite, mirus žmogui, nešame lyginį skaičių gėlių, degame lygiai tiek pat žvakių, tad atkreipkite į tai dėmesį ir nepamirškite, kad šalia vandens stichijos svarbų vaidmenį vaidina ir ugnies stichija“, – sakė bioenergetikas ir pataria, jeigu turime galimybę, būtinai susikurti laužą ar užsidegti nelyginį skaičių žvakių.
„Žiūrint į ugnį, į tą pačią stichiją, gauname iš jos energiją, medituojame, pakinta mūsų sąmonės būsena, tampame geresni, susijungiame su kosmosu, su erdve, išeiname iš ten, kur esame uždaryti ir atsiduriame kitame, šviesesniame pasaulyje. Tuo metu labai gerai pasėdėti, pamąstyti ir pamedituoti. Verta paminėti, kad ugnies liepsna mūsų energetiką puikiai veikia ir įprastomis dienomis“, – patarė J. A. Dainauskas.
Kur slypi vandens galios?
Ne be reikalo žmonės maudosi, vaikščioja po rasą, šokinėja per laužą. Toks ypatingas laikas būna tris kartus per metus: naktį iš sausio 18-osios į 19-ąją, iš vasario 14-osios į 15-ąją ir iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Kodėl taip yra? Apie pusę dvylikos, kai dieną keičia naktis, tampa kitokia – ne fizinė, bet subtili nematoma struktūrų energija.
Bioenergetiko teigimu, tuo metu vandens savybės taip pat keičiasi, tiksliau – padidėja vandens energija. A. J. Dainauskas šį virsmą apibūdino tam tikrais vienetais – boviais (bioenergijos vienetais), kurie nuo 6 500 bovių pakyla net iki 40 000!
„Vanduo bus gyvas iš kur tu jį bepaimsi: čiaupo, šaltinio, butelio, pagaliau, jūros, ir pasižymi unikaliomis, stebuklingomis savybėmis. Pradėjau tyrinėti žmogų, kuris irgi sudarytas iš vandens. Vadinasi, jis turi reaguoti į šiuos pokyčius. Žmogų charakterizuoja subtilios energinės struktūros, jo aura, energiniai centrai – čakros ir kt.
Pasirodo, jei žmogus buvo pažeistas, suardytos jo energinės struktūros, tą naktį jis magiškai tampa sveikas (vėliau viskas grįžta į įprastas vėžes), ir tai yra tikras stebuklas, – teigia bioenergetikas. – Toks virsmas gamtoje neaplenkia gyvulių, augalų... – visko, kas gyva. Ypač verta atkreipti dėmesį į vandenį.
Gyvą vandenį galima užsikonservuoti: tereikia jį įpilti į stiklinį ar plastmasinį butelį, apie 8–9 valandą ryto pripildytą tarą apjuosti variniu laidu arba užrišti medvilninį ar lininį siūlą.
Gyvą vandenį galima užsikonservuoti: tereikia jį įpilti į stiklinį ar plastmasinį butelį, apie 8–9 valandą ryto pripildytą tarą apjuosti variniu laidu arba užrišti medvilninį ar lininį siūlą – taip vanduo išliks gyvas, o žmonės, gerdami būtent tokį vandenį, pasisems teigiamos energijos.“
Įdomu, kad netgi vandens gyslos, kurios žmogui paprastai pavojingos ir virš kurių nepatariama gyventi, statyti namus, miegoti, tą naktį tampa gyvos ir teigiamos. Bioenergetikas ištyrė, kad trumpiausią metų naktį, tuo pačiu momentiniu laiku, visame Žemės rutulyje vyksta tas pats stebuklas, tas pats virsmas, pavyzdžiui, sūraus vandens energija pakyla iki 23 000, o gėlo – net iki 40 000 bovių.
Įgyvendinkite svajones
Kadangi trumpiausią metų naktį gamtoje vyksta tikri stebuklai, siūloma pasinaudoti jų galiomis: galima kurti ir įgyvendinti svajones, planus, galvoti apie ateitį, teigiamai save užprogramuoti. „Džiaukimės, mylėkime ir mylėkimės, susiliekime su gamta, įsivaizduokime, kad esame labai dideli, begaliniai, nes mes iš tiesų tokie ir esame. Būkime „pilni“ visur ir visame“, – linkėjo bioenergetikas J. A. Dainauskas, skatindamas į Joninių (Rasų, Kupolių) šventę pažvelgti kitu kampu.
- Mėgstantiesiems senas lietuviškas tradicijas ir būrimus siūloma per Jonines kreiptis į gamtos jėgas, rinkti vaistažoles, deginti laužus, maudytis stebuklinguose, gyvais tampančiuose ežeruose, tvenkiniuose, apsilieti vandeniu, spėti ateitį.
- Kalbama, kad per Jonines surinktos jonažolės pasižymi stebuklingomis galiomis ir gali išgydyti net 99 ligas.
- Per Jonines merginos spėlioja apie būsimas vestuves rinkdamos gėles ir dėdamos jas po pagalve, kad sapne išvystų jaunikį. Reikia devynių arba dvylikos žolynų – šie skaičiai taip pat pasižymi magiška galia.
- Per šią šventę būtinai deginami laužai. Jie simbolizuoja valomąją ugnies jėgą. Per laužus merginos ir vaikinai dažniausiai šokinėja tvirtai susikibę už rankų, kad priartėtų jų vestuvių diena, o gyvenimas būtų ilgas ir laimingas.
- Vandens telkiniuose jaunuoliai plukdo vainikus su žvakėmis ir žiūri, kaip jie juda: jei susiglaudę – vaikino ir jo mylimosios laukia laiminga bendra ateitis, jei nutolę – greičiausiai jų keliai išsiskirs.
- Kad ilgiau išliktų jaunos ir gražios, stebuklingąja ryto rasa prausti veidą skuba visos moterys ir merginos.
Taigi linkime šią trumpiausią vasaros naktį bent akimirkai pamiršti visus rūpesčius, nusimesti skeptikų kaukes ir atsiverti sau bei gamtai. Linksminkitės ir būkite laimingi!
