Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2020 05 24

Jūratės šeima apie drugelius žino beveik viską: kaip poruojasi, kas yra „drugio efektas“ ir kodėl negalima liesti drugelio sparnų

Turbūt visi mes žinome, ką reiškia posakis „drugeliai pilve“. O kaip galima būtų įvardinti jausmą, kai patenki į patalpą, kurioje skraido daugybė drugelių? Jau septintus metus gyvų tropinių drugelių parodas rengianti Jūratė Kančiauskienė tikina, kad šalia drugelių žmonės pasijaučia taip, kaip niekur kitur, o apie pačius drugelius prikurta daug mitų. Koks iš tiesų yra drugelio gyvenimas, kaip jis mato ir girdi pasaulį?
Jūratė Kančiauskienė su drugeliais
Jūratė Kančiauskienė su drugeliais / Alice photography ir asmeninio archyvo nuotr.

Vienas duris uždarai, atsidaro kitos

Jūratės gyvenime – daugybė metamorfozių. Ji taip skubėjo išvysti šį pasaulį, kad gimė tiesiog... traukinyje. Mama nespėjo pasiekti gydymo įstaigos. Kadangi jos tėtis buvo karininkas, šeima buvo nublokšta į tolimąją Rusijos šiaurę – vaikystę moteris praleido Murmanske ir grįžo į Lietuvą jau penkiolikos. Lietuvių kalbą ji mokėjo, bet kad išmoktų ją gerai, paauglei teko paprakaituoti.

Pirmasis darbas Mokslų akademijos skaičiavimo centre jos nežavėjo, tad atsiradus galimybei, po ilgų svarstymų, ji pradėjo dirbti privačioje giminių parduotuvėje. Po kurio laiko gavusi kvietimą prisijungti prie vienos tarptautinės aktyvių pardavimų, Jūratė vėl abejojo, ar sugebės, visgi iššūkį priėmė. Jai teko pardavinėti tiems laikams itin brangią drabužių lyginimo sistemą. Iki šiol moteris stebisi, kad žmonės šią prekę pirkdavo.

Toje patalpoje, kurioje skraido drugeliai, susidaro ypatinga atmosfera, kurios niekur kitur nepajusi.

Po kelerių metų darbo pardavimo srityje ji sulaukė pasiūlymo tapti kompanijos skyriaus vadove Kaliningrade. Nors jauniausia dukrytė dar buvo maža, vyras išleido. Jūratė namo grįždavo kartą per mėnesį. Nors darbas karjeros prasme teikė pasitenkinimą, moteris galiausiai suprato, kad ilgiau taip gyventi – be šeimos – negalinti ir pranešė, kad išeina iš darbo.

„Vienas duris uždarai, atsidaro kitos. Dažniausiai yra taip. Prieš kelionę namo turėjau dar vieną dieną. Nusprendžiau aplankyti gyvų tropinių drugelių parodą, kurią rengė viena buvusi mano darbuotoja. Tiesiog norėjau su ja pasilabinti ir atsisveikinti.

Asmeninio albumo nuotr./Jūratė Kančiauskienė
Asmeninio albumo nuotr./Jūratė Kančiauskienė

Besišnekant, žodis po žodžio, pradėjome svarstyti, kad būtų įdomu tokias parodas rengti ir Lietuvoje. Juolab, kad tais pačiais metais, būdama Merkinės piramidėje, buvau pajutusi, kad skrendu. Man tai atrodė gražus sutapimas.

O kai užsidegi idėja, po truputį viskas ir vyksta. Drugelių parūpino kolegė su vyru, nusipirkome frančizę ir jau 2014 m. surengėme pirmąją gyvų tropinių drugelių parodą“, – verslo pradžią prisiminė pašnekovė.

Verkdavo kiekvieno mirusio drugelio

Kadangi dauginti tropinius drugelius mūsų sąlygomis sudėtinga, o dauguma drugelių gyvena trumpai, kaskart iš drugelių fermų reikia užsisakyti naujas lėliukes ir sudaryti joms sąlygas, kurios būtų artimos natūralioms.

Lėliukė turi būti pakabinta taip, kaip kabo natūraliai, o patalpoje turi būti apie 30 laipsnių šilumos ir apie 80 proc. drėgmės. Lėliukės gali būti transportuojamos parą, ilgiausiai – dvi, kitaip drugeliai pradės ristis dėžutėje, o tai nieko gera. Drugelis gimsta kaip ir vaikas – niekada tiksliai nežinai, kada.

Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda
Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda

„Toje patalpoje, kurioje skraido drugeliai, o parodoje jų būna apie šimtą, susidaro ypatinga atmosfera, kurios niekur kitur nepajusi. Kažkokia kitokia aura tvyro. Žmonių jie nebijo, kita vertus, taip paprastai jų į rankas nepaimsi.

Tačiau drugelį galima prisivilioti maistu – medumi, vaisių sultimis. Šiais dalykais ir maitiname juos rudenį, kai Lietuvoje nėra natūralių gėlių.

Kai rengiame parodas ne savo patalpose, o važiuojame į darželius ar mokyklas, po užsiėmimų su vaikais tenka drugelius sugaudyti. Kartais tai užtrunka, nes iš tiesų mes jų negaudome, o viliojame. Pavyzdžiui, padedi maisto prie jo kojelių ir lauki, kol jis užlips. Tuomet įdedi jį į tinklinę dėžę, kartais ir su visu vaisiumi.

Po pirmos parodos turbūt verkdavome kiekvieno drugelio, kai jis mirdavo, būdavo labai liūdna, tačiau ilgainiui atsirado patirtis, kad drugelis yra trapi būtybė. Kaip ir gyvenimas, kuris niekada nesitęsia amžinai. Pagaliau net ir užmigęs drugelis išlieka gražus, o grožis džiugina...

Apskritai ši veikla privertė permąstyti ir kitaip suvokti daugelį dalykų gyvenime. Tiesiog pradedi vertinti laikinumą, jau nebegalvoji, kad viskas tęsis amžinai, supranti, kad viskas yra laikina, ir tu nežinai, kas bus toliau, todėl turi džiaugtis tuo, kas yra dabar“, – svarstė moteris.

Asmeninio albumo nuotr./Aistė Kančiauskaitė
Asmeninio albumo nuotr./Aistė Kančiauskaitė

Ar iš tiesų drugelis gyvena vieną dieną

Taip pat drugelius pamilusi Jūratės dukra Aistė Kančiauskaitė ne tik padeda rengti parodas, bet ir kuria informacinius filmukus apie drugelių gyvenimą, jų rūšis ir ypatumus, kuriuos galima rasti tiek feisbuko paskyroje, tiek Youtube platformoje.

„Turbūt bent kartą gyvenime esate paklausę įsimylėjusio žmogaus: „Ar tau pilve skraido drugeliai?“ Visame pasaulyje drugelis tapatinamas su meile ir laime. Brazilijoje labai paplitęs pasakymas – laimingas kaip drugelis. Japonijoje drugelis yra jaunos moters laimės simbolis naujoje šeimoje. Tik Australijoje drugeliai pilve minimi, kai žmogus jaučia nerimą. O Pietų Korėjoje drugelis – tai vienas populiariausių kačių vardų nuo senų laikų iki dabar.

Daugybėje senųjų civilizacijų drugelis buvo mirusios sielos simbolis. Pavyzdžiui, Izraelyje iki šiol vienas drugelis vadinamas Sielos drugeliu, jo niekada nevalia sužeisti, o jo pasirodymas reiškia, kad jis tave saugo.

Kitose šalyse drugelis, įskridęs į namus, reiškia atnešamą žinią. Kuo jis spalvingesnis, tuo žinia bus geresnė. Krikščionybėje drugelis simbolizuoja prisikėlimą, o jo išsiritimas iš vikšro siejamas su Kristaus prisikėlimu“, – pasakoja mergina.

Visame pasaulyje paplitęs mitas, kad drugelis gyvena tik vieną dieną. Apie tai yra sukurta daug pamokančių pasakojimų, skatinančių žmones džiaugtis kiekviena diena. Tačiau tai mitas.

Iš tiesų drugeliai gali gyventi nuo vienos dienos iki kelių savaičių, o neretai – netgi iki kelių mėnesių. Lietuvos vasariniai drugeliai, kurių rūšių yra beveik 2,5 tūkst., dažniausiai gyvena apie 1–2 savaites. Kelios dešimtys iš jų gali išgyventi iki kelių mėnesių, nes jie gali migruoti arba užmigti žiemos miegu.

Keisčiausias drugelių maistas

Kas atsitiktų, jeigu gamtoje neliktų drugelių? Visų pirma drugeliai apdulkina augalus. Tai vieni geriausių augalų apdulkintojų pasaulyje. Bitės skrenda tik netolimus atstumus, o drugeliai gali nešti nektarą gana toli.

Taip pat drugeliai yra svarbi maisto ekosistemos dalis. Jeigu jie išnyktų, neliktų maisto paukščiams, šikšnosparniams, pelytėms. Paskaičiuota, kad mėlynosios zylės Jungtinėje Karalystėje per metus sulesa daugiau nei 50 mln. naktinių drugelių. Taip pat puikus maistas daugeliui gyvūnėlių yra drugelių kiaušinėliai, todėl iš visų padėtų kiaušinėlių išlieka vos keli procentai.

Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda
Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda

Taigi drugeliai pasauliui yra labai svarbūs, todėl ir gimė žinomas posakis – drugelio efektas. Jeigu kurioje nors žemės vietoje drugeliams kas nors atsitinka, per grandininę reakciją nukenčia daugybė gamtos dalių. Iš viso pasaulyje yra per 150 tūkst. drugelių rūšių.

Sibire atrasta drugelių rūšis, pavadinta vampyru. Mat jie iš tiesų siurbia kraują.

Iš maisto, kuriuo minta drugelių vikšrai, galima spręsti, ar mūsų aplinka yra kokybiška ir ekologiška: jeigu vikšras renkasi jūsų kopūstus, tai geras ženklas. Be to, vikšrai ėda nuodingus įvairiems gyvūnams, bet ne jiems patiems lapus, o drugeliai padeda suskaidyti jau mirusių gyvūnėlių kūnus, nes siurbia šių kūnelių skysčius. Kai kurios drugelių rūšys mėgsta gyvūnų ašaras, iš kurių gauna druskos, reikalingos poravimuisi. Kartais jie minta purvu arba mėšlu, kuriame, beje, gausu naudingų medžiagų. Turbūt nežinojote, kad kandys, „ėdančios“ mūsų drabužius, taip pat yra drugeliai.

Sibire atrasta drugelių rūšis, pavadinta vampyru. Mat jie iš tiesų siurbia kraują, savo ilgą siurbliuką įleisdami į žmogaus odą kaip uodai. Manoma, kad taip nutiko dėl neįprasto maisto raciono – kintant aplinkai jiems teko prisitaikyti prie naujų galimybių susirasti maisto. Visgi būkite ramūs – tokių drugelių yra labai nedaug.

Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda
Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda

Kaip drugeliai poruojasi ir dauginasi

Norint daugintis drugeliams, kaip daugeliui gyvų būtybių, reikia skirtingų lyčių. Drugelio patinėlio kūnelis dažniausiai būna siauresnis, pailgesnis, o patelės kūnas – apvalesnis, nes pritaikytas kiaušinėliams. Kai kurių drugelių kiaušinėliai kūnelyje vystosi tik po to, kai patinėlis juos apvaisina, tačiau kai kurie drugeliai jau gimsta turėdami tuščius kiaušinėlius.

Tos pačios rūšies patelės sparnai dažnai didesni nei patinėlių, tačiau patinėliai dažniausiai yra ryškesni už pateles. Tai jiems padeda greičiau atkreipti „merginos“ dėmesį. Daugelis naktinių drugelių gali būti atpažįstami pagal savo antenas: patelių antenos daugeliu atvejų plonesnės ir ne tokios išraiškingos kaip patinėlių. Tai patinėliams leidžia geriau pajausti patelės išskiriamus feromonus, mat naktinių drugelių patinėliai, skirtingai nei dieniniai, patys ieško patelių, o ne būna surasti.

Taigi naujas drugelis prasideda nuo mažo kiaušinėlio. Kiaušinėlius patelės deda ant augalo lapų, dažniausiai – po jais. Kiaušinėliai labai mažučiai, todėl sunkiai įžiūrimi. Skirtingiems drugeliams reikia skirtingų augalų. Dažniausia viena rūšis turi vos vieną, kartais kelis augalus, ant kurių gali dėti kiaušinėlius.

Kiaušinėlis bręsta nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Retsykiais gali užtrukti ir ilgiau. Užgimęs vikšrelis prasigraužia kiaušinėlyje angą, tuomet suryja visą lukštą ir, jau būdamas laisvėje, pradeda kramsnoti lapus.

Drugelio vikšras savo gyvenimą leidžia tik ėsdamas ir miegodamas. Tačiau taip jis padeda pasiruošti drugeliui, kad šis būtų stiprus ir galėtų mus džiuginti skraidydamas. Vikšras valgo tiek, kad kartais sunku įsivaizduoti, net kelis kartus daugiau negu sveria pats. Viso to reikia tam, kad vėliau jam susisukus į lėliukę, susiformuotų gražus ir margaspalvis drugelis.

Drugelio vikšras savo gyvenimą leidžia tik ėsdamas ir miegodamas.

Užtektinai prisišveitęs, vikšras pirmiausiai susiranda saugią ir jaukią vietą ant augalo šakos, pasikabina savo galinėmis kojytėmis ir tuomet įvyksta magija – vikšras neatpažįstamai pasikeičia ir tampa lėliuke, kurios viduje pradeda formuotis drugelis. Kartais lėliukės turi kabėti savaites, o kartais – mėnesius, kol susiformuos drugelis, todėl labai svarbu, kad vikšras savo gyvenimo dienas būtų leidęs labai efektyviai ir sočiai.

Likus kelioms valandoms iki išsiritant drugeliui, lėliukė tampa permatoma, galiausiai išlenda mažas, suglamžytais, negražiais sparnais drugelis. Skraidyti jis dar negali – turi ramiai kabėti, kol sparnai išdžius ir sutvirtės. Mažesniems drugeliams tai užtrunka keliolika minučių, didesniems – net iki paros.

Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda
Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda

Kodėl negalima liesti drugelio sparnų

Paprastai drugeliai turi keturis sparnus. Viršutiniai sparnai būtini, kad jie galėtų skraidyti, apatiniai padeda skristi greitai ir manevruoti. Kiekvienas sparnelis sudarytas iš dviejų plonyčių, permatomų membranų, o jos padengtos daugybe įvairių dydžių ir formų veidrodėlių, panašių į žuvies žvynus. Jie sutvirtina drugelio sparnus.

Palietus drugelio sparnus, tie veidrodėliai kaip dulkelės prilimpa prie mūsų pirštų. Ir nors jos plika akimi nematomos, bet jų netekęs drugelio sparnas tampa daug labiau pažeidžiamas, o drugeliui labai svarbu tvirtus sparnus išsaugoti kuo ilgiau. Pagal sparnus galima atskirti ir drugelio amžių – jeigu jų kraštai patrupėję, vadinasi, jis gyvena jau ilgai.

Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda
Asmeninio albumo nuotr./Tropinių drugelių paroda

Kaip drugeliai mato ir girdi

Nors drugeliai nemato taip ryškiai kaip mes, bet viską mato daug plačiau, todėl gali greičiau sureaguoti į situaciją, pavyzdžiui, į atskrendantį paukštį. Jis gali atskirti UV ir poliarizuotą šviesą, o tai drugeliams padeda surasti reikiamų gėlių, atrasti tinkamą partnerį pagal jo sparnų spalvą.

Dažniausiai jie turi dvi poras akių, bet mes matome tik vieną. Pirmoji pora skirta tik šviesos kiekiui atskirti. Antroji pora sudaryta iš daugybės mažų lęšiukų ir yra pagrindinis matymo įrankis.

Jie mato vaizdą, suskaidytą į daugybę dalelių. Dauguma drugelių mato vos kelias spalvas – raudoną, geltoną, mėlyną ir žalią, tačiau nemaža dalis drugelių jų gali matyti kur kas daugiau. Poilsiui ir slėpynėms jie mieliausiai renkasi žalią spalvą, o maistui – geltoną ir raudoną. Taip pat jie gali pamatyti labai greitai judančius objektus, kurių nesugeba pamatyti žmogus (judančius net 50 kartų greičiau nei gali matyti žmogus).

Drugeliai ausų neturi, bet jie garsus jaučia kur kas geriau nei mes. Panašiai kaip delfinai, jie garsus jaučia vibracija – garsas, atsimušęs į drugelio sparną, jį sujudina. Tiesa, jų klausa nėra tokia išlavinta kaip delfinų. Pajutę grėsmingus garsus, jie iš karto keičia savo teritoriją ar trajektoriją.

Geriausiai jie atpažįsta savo priešų skleidžiamus garsus bei tos pačios rūšies drugelių sparnų plazdėjimą. Naktinių drugelių klausa geresnė, nes naktį medžiojantys gyvūnai, pavyzdžiui, pelėdos, moka tai daryti labai tyliai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos