Gyvename įdomiais laikais, kai moksliniai tyrimai atliekami net analizuojant instagramo nuotraukas. Štai naujas tyrimas, išanalizavęs beveik 44 000 nuotraukų instagrame (tai leido daryti 166 savanoriai, iš kurių septyniasdešimčiai diagnozuota klinikinė depresija), atrado didelius skirtumus tarp nuotraukų, skelbiamų depresija sergančių žmonių, ir likusiųjų.
Nors tyrimai preliminarūs (jie buvo paskelbti internete, tačiau dar nėra publikuoti akademiniame leidinyje), mokslininkų manymu, gauta informacija gali ateityje padėti anksčiau nustatyti depresiją – kol ji dar lengvos formos.
Tyrimo autoriai – doktorantūros studentas Andrew G. Reece’as iš Harvardo universiteto ir profesorius Christopheris M. Danforthas iš Vermonto universiteto – žiūrėjo į skirtingas fotografijas, stebėjo jų apšvietimą, ryškumą, spalvas, kontrastus. Taip pat – skaičiavo, kiek veidų publikuojama nuotraukose ir kiek „like“ bei komentarų visos tos nuotraukos sulaukė. Tuomet visą šią informaciją suvedė į specialų algoritmą ir lygino depresija sergančių ir nesergančių žmonių nuotraukų duomenis.
Buvo rasta labai aiškių skirtumų. Depresija sergantys žmonės skelbė pilkesnes, tamsesnes arba mėlynesnes nuotraukas. Likusieji rinkosi ryškesnes nuotraukas. Išsiskyrė ir naudojami filtrai – depresija sergantys dažnai rinkosi „Inkwell“ filtrą (jis padaro nuotraukas nespalvotas), o kiti mėgo „Valencia“ filtrą, kuris turi šviesinimo efektą. Depresija sergančiųjų nuotraukos sulaukdavo mažiau „like“, taip pat tokie žmonės skelbė daugiau nuotraukų su veidais. Tačiau tose nuotraukose, pagal bendrą veidų skaičių, veidų buvo mažiau nei laimingų žmonių skelbiamose nuotraukose.
Tyrėjai spėja, kad mažiau „like“ galėjo būti surinkta dėl to, kad buvo skelbiamos „liūdnos asmenukės“, o likusieji skelbė nuotraukas su grupele laimingų žmonių.
Įdomu ir tai, kad sukurtas algoritmas teisingai nurodė pagal nuotraukas, kurie žmonės serga depresija. Negana to, jis netgi tai atspėjo iš nuotraukų, kurios buvo darytos ir publikuotos instagrame dar prieš tai, kai tiems asmenims buvo diagnozuota depresija (žmonės paprastai kreipiasi į specialistus, kai jau patys nebegali susidoroti su liga). Taigi algoritmas įžvelgė ankstyvos depresijos simptomų.
Kaip paaiškino mokslų daktaras, matematikos profesorius Christopheris M. Danforthas, „žmonės, kurie skelbė tamsesnes ir pilkesnes nuotraukas, nebūtinai žinojo, kad jie tuo metu serga depresija“.
Depresija sergančių žmonių smegenyse įvyksta pakitimų, ir tai pakeičia žmonių požiūrį į pasaulį, aplinkos suvokimą.
Jau yra žinoma, kad depresija sergančių žmonių smegenyse įvyksta pakitimų, ir tai pakeičia žmonių požiūrį į pasaulį, aplinkos suvokimą. Žmonės patiria mažiau džiaugsmo, mato aplinką blankesnėmis spalvomis, tad natūralu, kad ir fotografuoja tai, kas labiau atitinka jų nuotaiką, ir tai papildo pasirinkdami atitinkamus filtrus.
Profesorius pridūrė, kad dar reikia apsvarstyti medicininę etiką, privatumo įstatymus ir kitus svarbius veiksnius. Tyrimo atveju visi dalyviai buvo sutikę, kad jų nuotraukas analizuotų tyrėjai ir kompiuterinė programa, o štai paprastų žmonių, nors ir publikuojančių nuotraukas viešai, psichologinės būklės taip paprastai gal ir nepanagrinėsi.
Nors kol kas šiuo algoritmu patiems žmonėms diagnozuoti sau depresijos nepatariama, neatmetama galimybė, kad, atlikus daugiau tyrimų ir patobulinus programą, tai bus galima daryti medikams ateityje. Ch.M.Danfortho manymu – po kokių dešimties metų.
