Jau seniai įrodytas muzikos poveikis mūsų fizinei ir psichinei savijautai: šiuo metu populiarios dvi muzikos poveikį žmogui aiškinančios teorijos. Pirmoji nurodo, kad muzika mums sukelia tiesiogines emocijas, o organizme vykstantys fiziologiniai pokyčiai jos klausantis (pavyzdžiui, kvėpavimo pokyčiai, ašaros ar pan.) tai tik įrodo.
Tuo tarpu antroji teorija aiškina, kad muzika mus veikia paprasčiausiai dėl to, kad ji atkartoja ar kažkaip susisieja su tikruoju mūsų gyvenimu. Kitaip tariant, mes susitapatiname su girdima muzika.
Filosofijos profesorius Stephenas Daviesas daugelį metų tyrinėjęs muzikos poveikį žmogui tikina, kad muzika mūsų mintis ir emocijas gali paveikti taip pat stipriai, kaip paveikia bendravimas su žmonėmis. Negana to, anot jo, muzika mus gali apdovanoti ir visiškai naujomis emocijomis.
Atlikę tyrimus JAV mokslininkai netgi pastebėjo, kad klausantis mėgstamos muzikos pagreitėja kraujo cirkuliacija į smegenų sritį, kuri atsakinga už dopamino gamybą organizme. Taigi muzika, pasirodo, sukelia ne tik emocinį, bet ir nežymų fiziologinį organizmo atsaką.
Taip pat skaitykite: Koks ryšys tarp muzikos ir sekso?
Tačiau grįžkime prie tyrimo – kodėl mokslininkai sako, kad jūsų grojaraštis atskleis daugiau nei medicininė kortelė? Smegenų skenavimas atskleidė, kaip neuronai, reaguodami į skirtingus muzikos žanrus, veikia mūsų emocijas ir jų reguliavimą.
Emocijų valdymas yra svarbiausias psichinės sveikatos veiksnys. Kai jis sutrinka, gali kilti nuotaikos sutrikimų, prasidėti ir kitos ligos, tarkime, depresija. Muzikos terapeutai žino, kokią galią muzika daro mūsų emocijoms ir yra pasiruošę tai panaudoti ne tik nuotaikai gerinti, bet ir palengvinti įvairius psichinius sutrikimus, taip pat ir jau minėtą depresiją.
Tačiau dauguma žmonių renkasi tokią muziką, kuri jiems labiausiai patinka ir dažnai nesusimąsto, kaip ji gali paveikti psichinę sveikatą bei emocijas.
Tad ryšį tarp psichinės sveikatos, muzikos klausymosi įpročių ir neuronų atsako smegenyse nusprendė ištirti Švedijos ir Danijos mokslininkai.
„Kai kuriais atvejais negatyvių emocijų kaupimas, pavyzdžiui, nuolatinis gyvenimas jomis, nepertraukiami nemalonūs prisiminimai, gali paveikti psichinę sveikatą. Mes norėjome sužinoti, ar gali būti panašių neigiamų išgyvenimų, klausantis tam tikros muzikos“, – teigė muzikos terapeutė ir tyrimo autorė Emily Carlson. Tyrimai atskleidė, kad ypač vyrai, jaučiantys neigiamus jausmus, neigiamai reagavo į agresyvią ir liūdną muziką.
Kita tyrimo autorė Elvira Brattivo tikina, kad šitas tyrimas turėtų padrąsinti muzikos terapeutus pasikalbėti su savo klientais apie tai, kokia muzika pasitelkiama, kadangi nuo to priklauso, geriau ar blogiau jausimės dvasiškai ir fiziškai.
