Veterinarijos klinikos „Pet City“ veterinarijos gydytojos dermatologės Daivos Jankauskaitės teigimu, kačių šėrimasis priklauso ir nuo katės veislės: „Tos veislės, kurios turi didesnį poplaukį, pavyzdžiui, britų trumpaplaukiai, šeriasi labiau: jie žiemą užsiaugina kur kas daugiau poplaukio, todėl vasarą nusišeria. Katės, turinčios mažesnį poplaukį, šeriasi mažiau.
Į lauką einančios katės išlaiko sezoniškumą, o naminių kačių šėrimasis gal kiek suintensyvėja pavasarį, bet šiaip jos šeriasi visus metus – šildymo sezonu jos neužsiaugina didelio kailio, todėl greit ir nusišeria.“
Priežastys, kodėl katės gali šertis daugiau
Veterinarė sako, kad šėrimasis yra normalus, kol kailio būklė gera, jis blizga, gražiai atrodo, kol oda yra graži, lygi, be žaizdelių ir kol gyvūnas neišsišeria taip, kad matosi praretėjęs kailis. Paklausta, kas gali lemti didesnį kačių šėrimąsi nei įprastai, specialistė teigia, kad priežasčių yra keletas.
„Gali būti, kad namuose labai sausas oras – išsausėja gyvūno oda. Gali būti, kad trūksta kokių nors medžiagų. Pavyzdžiui, jei maistelis nesubalansuotas, prastesnės kokybės, jame gali būti mažesnis omega-3 rūgščių, biotino kiekis, tada katės gali daugiau šertis.
Yra ir ligų, kurios gali lemti šėrimąsi. Namuose gyvenančių katinų dažniausios šėrimosi priežastys – alergijos maistui arba aplinkai. Jei augintinio šeimininkas pastebi padidėjusį kasymąsi, šėrimąsi, kai kuriose vietose išplinka kailiukas pakeitus maistą, galima sieti su tuo, kad galbūt netiko maistas, sualergizavo.
Kitos katės turi įgimtą alergiją aplinkai, kaip ir žmonės, todėl jas gali alergizuoti ir žiedadulkės, ir namų dulkių erkutės, ir kita. Tai gali sukelti kasymąsi, išplikimą, kailis tampa prastesnės būklės, krenta, atsiranda žaizdelių.
Jei katė išeina į lauką, būna ir parazitinių priežasčių. Gali būti niežų erkės: katė gali imti labai kasytis arba ne, priklauso nuo erkutės rūšies, kailiukas vietomis išplinka. Kita priežastis – grybelis. Jei katė išeina į lauką, jį gali pasigauti nuo kitos katės. Tada katė ne itin daug kasosi, bet būna išplikusios kailiuko vietos.
Namuose gyvenančių katinų dažniausios šėrimosi priežastys – alergijos maistui arba aplinkai.
Vyresnėms katėms būdingos skydliaukės problemos, pavyzdžiui, hipertiroidizmas, kai slydliaukė sekretuoja per daug hormonų. Katė nesikaso, bet būna, kad išplinka visa galinė dalis – kojos ir nugara.
Priežastis gali būti ir blusos, kai kurie katinai yra alergiški blusų įkandimams, jie ima labai kasytis, nugaros srityje atsiranda šašiukai, iškrenta plaukučiai.
Katėms taip pat būdingos psichologinės priežastys, šie gyvūnai gali stresuoti. Jos neturi namuose daug ką veikti, niekur neišeina, žmonės gal mažiau su jomis užsiima, gyvenimas nelabai keičiasi ir jos dėl vadinamosios depresijos pradeda laižytis, pavyzdžiui, pilvuką ar kojytes.
Tai tampa įpročiu ir išsilaižo taip, kad toje vietoje nebelieka plaukų. Tada dažniausiai skiriami vaistukai, kurie truputį ramina gyvūną“, – pasakoja veterinarė.
Kas gali sumažinti šėrimąsi?
Paklausta, kokie būdai ar priemonės galėtų padėti sumažinti katino šėrimąsi, veterinarijos gydytoja dermatologė sako, kad, jei gyvūnas yra sveikas, tiesiog natūraliai šeriasi, vienas būdų tai šiek tiek sumažinti – nuvežti jį į kirpyklą, kad išvalytų poplaukį.
„Žmonės dažnai sako, kad patys gali išsišukuoti katiną namuose, bet kirpyklose jiems iššukuojamas visas poplaukis. Būna lyg antras katinėlis – tiek daug kailio iššukuojama. Taigi vieną kartą prieš didesnį šėrimosi sezoną, pavyzdžiui, pavasarį, rekomenduojama tokią procedūrą pasidaryti. Žmonės tikrai pamatys rezultatą“, – teigia specialistė.
Kitas būdas, veterinarijos gydytojos dermatologės teigimu, – skirti vitaminų.
„Dabar yra įvairių jų kompleksų: su biotinu, su omega-3 rūgštimi, B grupės vitaminais, cinku – tie papildai skirti odai ir kailiui, padeda sumažinti šėrimąsi. Tačiau jie rezultatą duos per ilgesnį laiką – porą mėnesių. Ir, jei šėrimasis yra natūralus, kažkiek kailio vis tiek iškris“, – paaiškina veterinarijos gydytoja ir priduria, kad, norint didesnio efekto, vis dėlto sprendimas yra apsilankyti kirpykloje ir išsišukuoti.
Paklausta, ar įprastas šukavimas namie irgi gali padėti sumažinti šėrimąsi, pašnekovė sako, jog taip: „Jei žmonės kokius tris kartus per savaitę gerai iššukuotų poplaukį, tai irgi šiek tiek pristabdytų šėrimąsi.“
Išvemia kailį? Nereikėtų numoti ranka
Įgimtas įprotis katinui – laižytis, valytis savo kailį. Taip darydami jie dažnai prisilaižo plaukų ir juos išvemia. Augintinių šeimininkai dažnai linkę į tai numoti ranka, esą: „Vėl prisivalgė savo plaukų ir apsivėmė, nieko čia tokio.“
Veterinarijos gydytoja dermatologė D.Jankauskaitė sako, kad vis dėlto į tai reikėtų pažiūrėti atsakingiau.
„Katinams prisilaižius plaukų gali susidaryti pilobezoarai, kurie gali užstrigti skrandyje prie išėjimo ar kur nors žarnose. Pilobezoarų atsiradimas žarnyne pasireiškia kaip ir bet kuris kitas svetimkūnis, dėl to katinai dažniausiai ir vemia.
Katinams prisilaižius plaukų gali susidaryti pilobezoarai, kurie gali užstrigti skrandyje prie išėjimo ar kur nors žarnose.
Jei pilobezoaras užstringa žarnyne, katinas kailio gali ir neišvemti, bet tada gali imti viduriuoti, nes žarnyne susidaro dalinis nepraeinamumas.
Šiuo atžvilgiu nuolatinis augintinio šukavimas gali šiek tiek padėti, bet įprastai mes rekomenduojame vartoti specialias pastas, kurios tuos plaukučius suskaido. Ypač tada, kai matote, kad katinas tikrai prisilaižo plaukų ir nuo jų vemia. Tokios pastos augintiniui reikėtų duoti tris kartus per savaitę. Iškart pastebėsite rezultatą – katinas liausis vemti ar viduriuoti“, – paaiškina specialistė.
