Amerikiečių vystymosi biologijos specialistas, kelių knygų autorius Bruce’as Liptonas teigia, kad įsimylėjimo būseną ir garsiuosius drugelius pilve galima išsaugoti. Daugelis garsių specialistų abejoja jo atstovaujama epigenetikos teorija, pagal kurią genais ir DNR galima manipuliuoti, tačiau mokslininkų nuostatos keičiasi taip greit! Be to, Liptono teiginiai pernelyg patrauklūs, kad juos imtum ir atmestum.
Ką gali vienas
Devintajame dešimtmetyje Bruce’as sensacingai pareiškė atradęs, kad žmogaus ląstelėse vykstantys procesai tik patvirtina apvaizdos egzistenciją. 2005 m. pasirodžiusi jo knyga „Tikėjimo biologija“ ne tik tapo bestseleriu, bet ir buvo išversta į daugybę kalbų, sukėlė audringų diskusijų. Mokslininkas aiškino, kad mūsų mintys ir įsitikinimai tiesiogiai veikia kūną ir net gali suaktyvinti arba nuslopinti vieno ar kito geno veiklą. Prieš trejus metus visai žmonijai (arba bent įsimylėjusiai jos daliai) vilčių suteikė Bruce’o monografija „The Honeymoon Effect“ („Medaus mėnesio efektas“), kurios paantraštė skelbė: „Mokslas apie tai, kaip sukurti rojų žemėje.“
Triukas komercinis, bet daug žadantis: Liptono tėvai išsiskyrė, kai jis buvo mažas, jo paties viena santuoka subyrėjo, keli romanai buvo nesėkmingi... Taigi, mokslininkas bandymų triušiu pasirinko ir save. Be to, pripažino, kad dėl visų nutrūkusių santykių buvo kaltas pats. Ir padarė optimistinę išvadą: ką žmogus gali sugriauti, gali ir sukurti.
Liptonui pavyko. Tad galbūt tai, ką sugebėjo vienas žmonijos atstovas, neapdovanotas supermeno gabumais, pajėgs ir kiti? Ir jei Bruce’as teigia, kad amžinas medaus mėnuo – ne utopinė idėja (ir net nereikės propaguoti absoliutaus susilaikymo, kaip darė vieno Jacko Londono apsakymo herojai), galbūt meilės jausmą išties įmanoma išsaugoti?
Mokslininkas perspėja, kad greičiausiai tai nebus ta pati karščiausiai liepsnojanti ugnis: žmogaus kūnas ir dvasia apskritai negali ilgai ištverti tokių perkrovų. Vis dėlto, jei bent kartą patyrėte tą nevilties jausmą, kai pabudusios ryte klausdavote savęs, kas per tipas miega šalia ir kur dingo nuostabus ponas tobulasis, už kurio ištekėjote, džiaugsitės ir tiesiog lygia, bet kaitria meilės liepsna. Juolab kad ji gali negesti visą gyvenimą. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo jūsų.
Kaip rašo psichologė ir filosofė Alison Gopnik, mes rūpinamės kuo nors ne dėl to, kad juos mylime, o atvirkščiai – mylime todėl, kad rūpinamės. Gopnik turėjo omeny vaikus. Bet gal tai tinka ir vyrams?! Juk ne veltui sakoma, kad ir vyras labiausiai myli tą moterį, į kurią investuoja daugiausiai laiko, jausmų, dėmesio, pinigų. Štai tokie gana ciniški ingredientai, iš kurių Liptonas siūlo suplakti amžinosios meilės kokteilį.
Išpreparuoti medaus mėnesį
Jei nebeprisimenate, kaip jis atrodo („Kas per tipas miega šalia manęs?“), imkite bet kokį meilės ar erotinį romaną (kuo menkesnės literatūrinės vertės, tuo geriau). Jums tereikia, kad autorė ar autorius papasakotų apie tą jausmą, kai ne vaikštai, o skraidai; kai pasitelkiamas visas arsenalas – nuo tinklinių kojinių iki nedviprasmiškus signalus siunčiančių kvepalų; kai gali ir nori galvoti tik apie jį (o jis – apie tave); kai vyras ir moteris vienas kitam – naujieji pasauliai, kuriuos reikia atrasti. Kai mylimieji kartu – jie išties yra kartu: susiėmę už rankų nenuleidžia akių vienas nuo kito. Juk jums irgi taip buvo! Jei tik nesate Z kartos atstovai, matantys vienas kitą pirmiausia išmaniųjų ekranuose. Tačiau vieną prozišką dieną žemės traukos jėga vėl „įsijungė“ ir jausmai pamažu ėmė blėsti...
Tai – literatūra, seksologija, psichologija. Biocheminiu atžvilgiu įsimylėjusios mes patiriame milžinišką hormonų šuolį. Dopaminas teka mūsų gyslomis it meilės eliksyras ir svaigina kaip vynas. O prie vyno, žinia, priprantama (beje, vis dažniau paneigiama nuostata, kad moterų alkoholizmas – neišgydomas). Taigi, kai jausmų intensyvumas išblėsta, ištinka tikras abstinencijos sindromas ir organizmas ima reikalauti kasdienės dopamino dozės.
Tipiškas veiksmas šiame etape – apkaltinti, kad vėl pasirinkote ne tą, ir eiti ieškoti naujo dopamino šaltinio. Arba susitaikyti, kad kitaip nebebus, gyventi dėl vaikų ir vilkti šeimyninio gyvenimo jungą. Tačiau kiekgi galima keisti vyrus, juolab kad dopamino poveikis ne toks ir ilgalaikis?! (Gyventi pilkai irgi nesinori...) O pikčiausia (bent jau taip sako Bruce’as), kad vaistas nuo rutinos – jūsų rankose. Juk, jei tikėtume Liptonu ir kompanija, smegenų biocheminius procesus valdo mintys: pasaulis dažniausiai yra toks, kokį mes matome. Tai teigė ne vienos pozityvaus mąstymo teorijos kūrėjai, bet jei vieną kartą susiimtumėte ir pamėgintumėte pasinaudoti idėjomis ir patarimais?
Mintys ir nuostatos, o ne žodžiai ir gestai lemia, kokie bus jūsų santykiai. Tegu mintys iliustruoja santykius, apie kokius svajojate.
Ypač jei tas, kuris miega šalia jūsų, iš pat pradžių nebuvo visiškas lepšis – juk už ką nors jį pamilote? Prisiminkite. Ir diena po dienos galvokite apie teigiamus jo bruožus, o ne apie trūkumus. Nereikia žvakių, striptizo seansų ir masažo aliejų (nors jei norite, kodėl gi ne?), tiesiog negailėkite mažų dėmesio ženklų. Ir skirkite mintis nuo žodžių: santūri ir išauklėta moteris vargu, ar išrėks mylimajam į akis, kad jis, nevykėlis, niekada nedaro nieko kaip reikiant. Tačiau egzistuoja tūkstančiai būdų parodyti savo požiūrį... Taigi, kur kas svarbiau, ką išties manote apie partnerį: mintys ir nuostatos, o ne žodžiai ir gestai lemia, kokie bus jūsų santykiai. Tegu mintys iliustruoja santykius, apie kokius svajojate.
Džiaukitės gyvenimu dviese. Juk džiaugsmas – pirmasis laimės hormonų šaltinis. Galų gale, gyventi be įtampos jau savaime gerai – užtenka streso, kurį kelia išorinis pasaulis. Namai turi būti tvirtovė, kurioje saugu. Turbūt nereikia pasakoti, kaip organizmą veikia streso hormonas kortizolis (miego, nuotaikos ir atminties sutrikimai, nutukimas – nekalčiausi pavojai, gresiantys kūnui, kai jį per ilgai atakuoja gausūs kortizolio pliūpsniai).
Jei norite būti sveika, jaustis geriau ir mėgautis medaus mėnesiu su tuo pačiu vyriškiu iki pat pensijos – keiskite mąstymo būdą. Beje, Liptonas tikina, kad net vienišės gali priversti gamintis meilės hormonus: iš visos širdies atsidavusios pomėgiui, kokiai nors idėjai ar net mokslui jūs traukte pritraukiate aistrą. Moteris žibančiomis akimis visada ideali kandidatė į mylimąsias.
Kodėl išeina meilė?
Banalus atsakymas: taip nusprendė beaistrė ir bejausmė gamta, kuriai rūpi ne mūsų laimė, o viso labo pragmatiškai pratęsti giminę. Bet Bruce’as įsitikinęs, kad kaltas ne gamtos abejingumas jos vaikų emociniams poreikiams, o mūsų pačių ydingas būdas mąstyti. Įsimylėję sąmoningai atsidedame vienas kitam ir darome viską, kad susitelktume į išgyvenamą potyrį, susikuriame mažą asmeninį rojų. Tačiau tai išsaugoti sunku – į mylimųjų idilę ima skverbtis išorinis pasaulis su blaškančiais poreikiais ir uždaviniais.
Žingsnis po žingsnio jie ima viršų, „įsijungia“ pasąmonės programos. Blogai, kad neretai jos mums primetamos, o pesimistai sako, kad bent pusę gyvenimo praleidžiame automatiškai, galvodamos ne apie tai, ką darome vieną ar kitą akimirką, o visai apie ką kita. Dar blogiau, kad tos nuostatos ir programos dažniausiai neigiamos („Pasaulis – priešiška erdvė.“, „Visi vyrai – poligamiškos kiaulės.“, „Meilė trunka trejus metus.“ – sąrašą galite tęsti pačios). Kokie gi biocheminiai procesai gali vykti kūne, kurį valdo galva, įsitikinusi, kad nėra to gero, kas neišeitų į bloga?!
Tačiau – jei tikėtume Liptonu – visas programas galima perrašyti. Ir – ne, sutuoktinio keisti nereikės – užtat prireiks dėmesio, noro ir drąsos kalbėtis, kantrybės ir ryžto kartoti kursą. Beje, šie įgūdžiai pravers ne vien medžiojant sprunkantį medaus mėnesį. Prisimenate, kad bent pusę gyvenimo praleidžiame nesąmoningai? Brr.
Ką daryti, kad sarkastiškiems palikuonims nekiltų pagundos ant jūsų kapo užrašyti: „Mirė negimusi.“, tai yra taip ir neprabudusi iš sąmonės miego?! Išsiugdykite įprotį kiekvieną dieną sąmoningai sekti savo mintis, kad jų neužgožtų neigiamos nuostatos. Pamirškite daugiaprogramį režimą: ko gero, 98 proc. planetos gyventojų gerokai pervertina savo gebėjimus jo laikytis. Ir to netgi ne visada reikia: didelę dalį naštos užsiverčiame pačios, o paskui laukiame, kol mus kas nors už tai pagirs...
Nieko neįmanoma pataisyti, jei tai stengsis daryti tik vienas. Todėl pirmiausia išsiaiškinkite, ko iš santykių tikitės abu.
Sėkmingus santykius galima palyginti su maloniu pokalbiu, o dialogui visada reikia poros. Nieko neįmanoma pataisyti, jei tai stengsis daryti tik vienas. Todėl pirmiausia išsiaiškinkite, ko iš santykių tikitės abu. Tarpusavio pasitikėjimas, aistringas seksas, švelnumas, rūpestis, saugumo jausmas – mažai kas atsisakytų nors vieno sąrašo punkto. Beje, galite nustebti, kad jame nėra rūpestingai iškeptų kotletų ir penkių patiekalų pusryčių: mes, moterys, pernelyg dažnai meilę žmogui pakeičiame rūpesčiu virškinimo traktu.
Labai svarbu, kad jūsų bendravimas būtų kuo atviresnis ir kupinas pasitikėjimo vienas kitu, kad jūs ne tik klausytumėte, bet ir girdėtumėte partnerį. Pažiūrėkite į akis, prisiglauskite ar paimkite vienas kitą už rankos: jei tai veikė kažkada, kodėl turėtų prarasti stebuklingą poveikį šiandien.
Ir dar: tai, kad jūs žinote, jog minties galia milžiniška, dar nereiškia, kad žiniomis pasinaudosite tada, kai labiausiai reikės. Žinios suveiks, kai bus įtvirtintos automatiškai (juk perjungdamos pavaras negalvojate, kaip tai darote?). Todėl kas kartą (dešimtąjį, trisdešimtąjį, šimtąjį – kiek tik reikės), pamačiusi legendines kojines ar kokią kitą garderobo dalį ne vietoje, puodelį – prie kompiuterio, o paskutinį uogienės šaukštą – stiklainyje, galvokite ne apie tai, koks jis buitinis nevykėlis (ar dar blogiau – amžinai daro viską, kad jus pažemintų nesitvarkydamas). Prisiminkite jo šypseną, pirmą judviejų kelionę baidarėmis, kaip gerai jis moka klausytis ar paliesti ten ir ten, kad padovanotų jums fantastišką orgazmą. Išmokite nepykti dėl buitinių smulkmenų ir dėmesį skirti ne mylimo vyro trūkumams, o privalumams.
Yra papildomų sąlygų? Be abejonės! Paklauskite savęs, ar jums geriau su juo ir jo šypsena, gebėjimu klausytis ir mylėtis, ar vienai – ir nusispjauti į visus G taškus, juk išmėtytos kojinės erzina labiau, nei džiugina minėtasis taškas. Jei vienai išties geriau – ką gi, ryžkitės ir būkite. Ir joks Bruce’as negali priversti nuspręsti kitaip.
