Apie tai kalbamės su apželdinimo kursų Geltonas karutis organizatore Lina Liubertaite. „Labai svarbu žinoti, kodėl atsiranda samanos, nes tik tada galima nuspręsti, kaip su jomis kovoti ir ar apskritai reikia su jomis kovoti. Jeigu palygintume vejos žolę ir samanas, tai samanos yra ta silpnesnioji pusė. Vejos žolė visada nugalės samanas, jeigu tik ji bus tvirta, stipri, sveika. Kai pievelė nusilpsta, jai trūksta tam tikrų medžiagų, atsiranda tušti vejos plotai, o kadangi gamtoje nebūna plikos vietos, samanos mielai apsigyvena tuose tuščiuose plotuose“, – pasakoja Lina.
Samanos auga ten, kur beveik neauga niekas kitas, joms nebūtina nei derlinga žemė, nei geros sąlygos, kvėpuojanti, turtinga dirva. Štai kodėl jos veši bet kur. Ką galime padaryti? L.Liubertaitė sako, kad pirmiausia, norėdami atsikratyti samanų, mes turime sustiprinti veją.
Kodėl veja susilpnėja?
„Taip gali nutikti dėl to, kad jūsų veja – šešėlyje. Vešliai žolei užaugti reikia daug saulės, todėl pavėsyje veja silpnėja, atsiranda tuščių plotų, kuriuose įsikuria samanos. Dažniausiai žmonės galvoja, kad samanos vejoje atsiranda dėl rūgščios žemės, vis dėlto pagrindinė priežastis – šešėlis, dėl kurio žolės auga skurdžios ir silpnos“, – sako tinklaraštininkė.
Kita priežastis, kodėl veja gali susilpnėti ir išskysti, jeigu jai trūksta drėgmės. L.Liubertaitė aiškina, kad pati veja auga viršutiniame dirvos sluoksnyje, o šaknys yra palyginti trumpos ir yra viename lygyje. Štai natūralioje pievoje auga labai įvairūs augalai, kai kurie iš jų yra daugiamečiai, kai kurie vienmečiai, o jų šaknų sistemos – skirtingos, pavyzdžiui, paviršinės arba gilios. Taip sėkmingai sukuriama ekosistema, kuri puikiai gyvuoja be jokios priežiūros.
Vejos šaknys yra paviršiuje, vadinasi, jos negali pasiimti maisto medžiagų ir drėgmės iš gilesnių sluoksnių. Štai kodėl vejai reikia, kad dirvos paviršiuje būtų joms reikalingų medžiagų. Jeigu kepina saulė – drėgmė greitai išgaruoja, žolė pradeda skursti ir džiūti ir pan. Trumpai tariant, pievelei būtina priežiūra, drėgmė ir maisto medžiagos, kad ji būtų vešli ir stipri.
Ką galime padaryti, kad išvengtume samanų?
„Galite naudoti specialias priemones, su geležies sulfatu kurios naikina samanas. Tokioje terpėje samanoms augti labai nepatinka. Tačiau tokiu būdu mes vis tiek nepašaliname samanų atsiradimo priežasties, t. y. nesustipriname pačios žolės. Todėl, jeigu norite išvengti samanų, pradėkite maitinti žolę, ją tręšti, kad sustiprintumėte. Žolė yra linkusi plėstis ir ji ilgainiui užims tuščius plotus. Galima rinktis ir tokias priemones, kurios veikia dvigubai – tai reiškia, kad naikina samanas ir stiprina žolę“, – sako Lina.
Pasak jos, pats paprasčiausias būdas išvengti samanų yra dažnas žolės tręšimas, šienavimas, kadangi tai skatina augimą, tankesnės velėnos susiformavimą, tad samanoms paprasčiausiai nebelieka vietos.
Jeigu šienaujate dažnai, ką ir patariama daryti, ir jeigu naudojate vejapjovę, kuri nupjautą žolę susmulkina ir išbarsto, tai ta žolė tampa mulčiu, o tai – trąša. Vadinasi, iš vejos žolės neišnešame, o susmulkiname ir paskleidžiame. „Aišku, dėl to reikėtų žolę pjauti dažnai, kad nupjautos nesusidarytų dideli kiekiai. Taip beliks džiaugtis natūralia trąša, be to, tai geras būdas, kadangi nereikalauja papildomų trąšų ir išlaidų“, – teigia L.Liubertaitė.
O gal samanas palikti?
„Galite į samanas paprasčiausiai nekreipti dėmesio – tai natūralus gamtos dalykas, kuris nekenkia, o ir vaikščioti ant jų minkšta. Jeigu veja pavėsyje, tai natūralu, kad samanų bus visada. Net jeigu pasėjote veją su žolių sėklomis, kurios yra skirtos auginti pusiau šešėlyje, augti pievelei vis tiek bus sudėtingiau. Todėl jeigu samanos nesikerta su jūsų estetiniu skoniu, požiūriu, tai paprasčiausias būdas yra susidraugauti su samanomis ir nesukti galvos, kad jos auga kartu su žolėmis“, – pasakoja tinklaraštininkė.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kaip tik stengiamasi sukurti samanų kilimus, kadangi jie žavi spalva, minkštumu, nereikia šienauti pievelės. Apskritai samanos nėra rodiklis, kad jūs neprižiūrite vejos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – tai indikatorius, kad vejai paprasčiausiai tam tikrose vietose nėra pačios tinkamiausios sąlygos.
„Taigi, jeigu jūsų veja linkusi į samanas, turėsite išties nemažai dirbti, norėdami turėti išsvajotą pievą. Mano patarimas būtų toks – pagalvokite, ar ten, kur želia samanos jums apskritai reikalinga veja? Mes esame pripratę, kad vejos turi būti daug, o paskui skundžiamės, kad kiekvieną savaitę sugaištame begalę laiko. Naujausios tendencijos tokios – kuo mažiau žalios vejos ir tik ten, kur ji tikrai reikalinga. Vietose, kuriose jūs nevaikštote nebūtinai turi būti žalias vejos kilimas. Pasirinkę tinkamus daugiamečius augalus, jūs džiaugsitės puikiu rezultatu, o ir rūpesčio bus kur kas mažiau – nei vejos šienavimo, nei samanų naikinimo“, – teigia L.Liubertaitė.
