Kai tik nutirps sniegas, pasirodys daugiau saulės spindulių ir šilumos, bus galima imtis darbo ir pasirūpinti jaukesne savo namų aplinka, suplanuoti, kokias daržoves sėsime ir sodinsime, kokias gėles auginsime.
Ką galite pasėti?
Pavasario pradžioje sėti galite pačias įvairiausias kultūras – nuo įprastinių daržovių iki gardžiai kvepiančių gėlių. Taigi, pirmoje kovo pusėje persodinimui į šildomus šiltnamius arba auginimui namuose galite sėti:
- saldžiąsias paprikas;
- aukštaūgius ir žemaūgius anksti sunokstančius pomidorus;
- ankstyvąsias gėles: petunijas, begonijas, kvapiuosius pelėžirnius, trispalves našlaites;
- įvairių veislių svogūnus.
Tiesa, jeigu neturite galimybės pomidorų ir paprikų persodinti į nuolatinę vietą gegužės viduryje, tuomet šias daržoves sėkite kiek vėliau.
Antroje kovo pusėje šiltnamiuose jau galite sėti šalčių nebijančias žaliąsias kultūras: špinatus, salotas, ridikėlius, ankstyvąsias morkas, garstyčias, krapus, pekininius kopūstus.
Antroje mėnesio pusėje persodinimui sėkite ir salierus, baltagūžius kopūstus, briuselinius, brokolinius kopūstus bei kitas įvairiausias kopūstų veisles, porus, bazilikus. Puikus metas ir įvairioms, dar nebandytoms vienmetės gėlėms, kurios papuoš jūsų namus.
Kovą vyksta ir paruošiamieji darbai. Dezinfekuokite, atnaujinkite ar naujai įrenkite šiltnamius. Sugrėbstykite pievoje nuo žiemos užsilikusius lapus.
Kovo mėnesio pabaigoje, jei dirvožemis neįšalęs ir nepermirkęs, jau galite pradėti ruošti dirvą, formuoti lysves – žemę perkaskite su kompostu.
Nepamirškite genėjimo
Pasirūpinkite tinkamu metu nugenėti medžius Kodėl genėjimas medžiams būtinas? „Pats pirmas ir pagrindinis medžių genėjimo laikas – ankstyvas pavasaris, antras etapas – birželio mėnuo, o trečias – rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, kad atidengtume vaisius, jie gautų daugiau saulės, būtų saldesni“, – atskleidžia agronomas T.Gurskas.
Genėjimo privalumų, pasak patyrusio specialisto, yra ir gerokai daugiau: „Genėjimas paskatina geresnį vaismedžių derėjimą, vaisiai būna didesni, pasižymi geresniu skoniu, spalva, medžiai mažiau serga, jų nepuola kenkėjai, todėl drąsiai formuokite ir genėkite. Svarbiausia nenugenėti pernelyg daug, – jau geriau mažiau per kelis kartus.
Ypač tai aktualu seniems medžiams, kadangi jie šaknyse prikaupia itin daug naudingųjų medžiagų, kurios keliauja į šakas, tačiau jeigu jų nėra, jas nugenėjote, kur toms medžiagoms dėtis? Tada medis pradeda auginti naujus stačius ūglius ir žmogus nežino, ką daryti. Trumpai tariant, neapsileiskite, genėkite, formuokite ir jūsų sodas bus sveikesnis bei gražesnis, mažiau reikės purkšti nuo kenkėjų, mažiau tręšti“, – pataria T.Gurskas.
Skirkite dėmesio kambariniams augalams
Geriausias laikas persodinti kambarinius augalus – kovo–balandžio mėnesiai. Būtent tada pasibaigia jų ramybės periodas ir prasideda intensyvaus augimo laikotarpis. Tiesa, jeigu šiuo metu augalas žydi, persodinimą atidėkite iki žydėjimo pabaigos.
Persodinimas gali būti dalinis arba visiškas
Persodinant dalinai – vazonas nekeičiamas. Tiesiog nuimamas viršutinis žemės sluoksnis ir pakeičiamas nauju. Šis būdas rekomenduojamas dideliems ir sunkiems augalams.
Visiškas persodinimas – augalai persodinami į naują, švarų vazoną, pakeičiamas substratas.
Pirmas požymis, kad augalą reikia nedelsiant persodinti, – jo šaknys lenda per drenažo skylutę arba vazono paviršiuje iškyla šaknų kalniukas. Kitas požymis – augalo amžius, dydis ir augimo greitis.
Jauni bei greitai augantys augalai persodinami kasmet. Seni ir lėtai augantys – kas 2–3 metus. Didelius augalus persodinti sunku, o ir jie patys nelabai mėgsta, kai judinamos jų šaknys (palmės, jukos, dracenos ir pan.) Šiuo atveju geriausia pakeisti tik viršutinį žemių sluoksnį (dalinis persodinimas).
Besiruošiant persodinti gėles, privaloma žinoti svarbiausias taisykles:
- Naujo vazono skersmuo turi būti 2–3 cm didesnis. Įsitikinimas, kad kuo didesnis vazonas, tuo vešlesnis ir gražesnis bus augalas, yra klaidingas. Dalykas tas, kad „dirba“ tik ta dirvožemio dalis, kurią yra apraizgiusios augalo šaknys. Likusi tuščia dalis tampa rūgšti, čia pradeda kauptis kenksmingos bakterijos, neigiamai veikiančios augalo vystymąsi.
- Mėnesį prieš augalo persodinimą jį reikėtų patręšti karbamido tirpalu.
- Dieną prieš persodinimą augalą reikia gausiai palaistyti.
- Kai kurie augalai suformuoja itin tankų, dirvožemį apraizgantį šaknų tinklą. Šiuo atveju būtina pašalinti dalį šaknų apačioje, ir jeigu reikia – šonuose. Jeigu augalas itin suvešėjo, jį galima padalinti į kelias dalis ir kiekvieną kerą, laikantis aukščiau išvardintų taisyklių, pasodinti į naują vazoną.
- Į vazono dugną rekomenduojama įberti molinių indų šukių, akmenukų, keramzito ir pan. Vazono viršuje turi likt vietos vandeniui laikytis.
Kokį vazoną rinktis?
Vazonai dažniausiai gaminami iš molio arba plastiko. Ir vieni, ir kiti turi savo privalumų ir trūkumų.
Moliniai vazonai. Moliniai vazonai yra sunkūs, todėl persodinimo metu juos sunku pakelti ir ištraukti augalą. Tokiu atveju vazoną dažniausiai tenka sudaužyti. Molis yra porėtas, todėl gėriau išgarina drėgmės perteklių – augalą gali tekti dažniau laistyti. Be to, dėl porėtos struktūros molinio vazono vidų sunkiau švariai išplauti (o tai būtinai reikėtų daryti persodinimo metu)
Moliniai vazonai yra gerokai brangesni už plastikinius. Todėl jeigu reikia persodinti daug augalų, teks išleisti nemažai pinigų. Prieš persodinimą molinius vazonus užmerkite nakčiai, kitaip, kai laistysite gėles, daug drėgmės sugers ir pats vazonas.
Plastikiniai vazonai. Lengvi, gerai sulaiko drėgmę – augalą galima rečiau laistyti. Platesnis spalvų ir formų pasirinkimas, juos lengviau valyti. Didžiausias plastikinių vazonų trūkumas – dėl gausaus laistymo gali pradėti pūti šaknys, dirvožemis – surūgštėti. Vasarą toks puodas itin greitai įkaista (tokiu atveju patariama rinktis šviesesnių spalvų plastikinius vazonus, nes jie taip stipriai pritraukia saulės spindulius).
Kokį dirvožemį rinktis?
Pirkdami žemių mišinį augalams, atkreipkite dėmesį, kokiems augalams jis skirtas, kiek ir kokių trąšų į jį jau yra įdėta, rūgštingumą ir galiojimo laiką. Jeigu neradote mišinio konkrečiam augalui, galite rinktis kitą, tinkančią tokios pačios rūšies augalams.
Mišinio pakuotę rekomenduojama atidaryti dar prieš persodinimą: turi išgaruoti azoto, susikaupusio laikymo metu perteklius. Priešingu atveju gali nukentėti augalo šaknys.
Augalo persodinimui nenaudokite paprastos žemės iš daržo. Pirma, ji gali netikti pagal sudėtį. Antra, ji dažnai būna užkrėsta parazitais ir ligų sukėlėjais, kurie, veikiami namų šilumos, pradės dar aktyviau daugintis ir kenkti augalui.
Jeigu neturite galimybės nupirkti jau paruošto dirvožemio, o augalą reikia žūtbūt persodint, tuomet paprastą daržo žemę būtinai sterilizuokite. Sudrėkinkite ją ir pagarinkite ją valandą orkaitėje (80–100 °C ).
