Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 07

Ką mums pasakoja Egipto kapai?

Ar mums atskleistos visos senovės Egipto paslaptys? Šį mėnesį grįžtame į Egiptą su visiškai nauja laida „Egipto kapai: galutinė misija“. Joje matysime tris mėnesius trukusius kasinėjimus, kurių metu atskleidžiamas visiškai nepažeistas laidojimo vietų kompleksas Sakaroje.
Ar mums atskleistos visos senovės Egipto paslaptys?
Ar mums atskleistos visos senovės Egipto paslaptys? / Viasat nuotr.

Atradimų ištroškęs daktaras Zahis Hawassas kartu su komanda ieško naujų stebuklų, o šį kartą jiems pavyko aptikti tikrą lobį – visiškai nepaliestą laidojimo vietą karaliaus Tečio piramidės papėdėje, pilną lobių, kurie priverstų bet kurio egiptologo širdį plakti greičiau. Dviejų dalių dokumentinis filmas „Egipto kapai: galutinė misija“ kovo 7 d. 21 val. debiutuos per Viasat History . Laidos herojai, pasitelkę moderniausią įrangą, papasakos apie tris mėnesius trukusius sarkofagų kasinėjimus, o viename iš jų, ekspertų nuostabai, ilsėjosi ne vienas, o du mirusieji.

Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“
Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“

Sakara – nežemiškų lobių meka ir dramatiškas atradimas

2020 m. lapkritį daktaras Zahis Hawassas ir jo egiptologų komanda išsiruošė tyrinėti Sakaros, Egipto kaimelio, esančio maždaug už 20 mylių nuo Kairo. Čia yra seniausios ir didžiausios Memfio, buvusios senovės Egipto sostinės, kapinės, kurios šimtmečius buvo naudojamos kaip laidojimo vieta. Išskirtinis 4,3 mylios ilgio nekropolio bruožas tas, kad čia buvo laidojami ne tik elito nariai, bet ir visai neįtakingi žmonės, tad čia esantys palaikai priklausė visiems socialiniams sluoksniams.

Po mėnesį trukusių paieškų daktaras Hawassas su komanda čia rado tris karstus, įskaitant mažą medinį karstą, kuriame, sprendžiant pagal dydį, galėjo būti palaidotas penkerių metų vaikas. Rentgeno spindulių pagalba jiems pavyko nustatyti mirties priežastį, mirusiojo lytį ir tikslų amžių neatidarius karsto. Laimė, karstas išliko labai geros būklės, tad spėjama, kad tėvai nepagailėjo jam lėšų. Tyrimas atskleidė dramatiškus rezultatus: karste buvo mažytė mumija, kurios kaukolė dar nebuvo suaugusi – kūdikis, miręs praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Kūdikių mirtingumas tuo metu buvo labai didelis, todėl tyrėjai mano, kad ši kelių dienų mergaitė galėjo mirti dėl kokios nors infekcijos.

Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“
Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“

Prabangi kapavietė ir netikėtas atradimas

Visi norėjo turėti kapavietę netoli Tečio, o tai Sakaroje buvo laikoma prabanga, todėl net turtingieji buvo priversti dalytis bendromis laidojimo patalpomis, sarkofagai buvo dedami į mažesnes laidojimo šachtas. Žmonėms nerūpėjo turtas ar nuosavybė, tik pomirtinis gyvenimas, kuriame jie galėjo tapti dievais – ir ne bet kokiais, o Ozyriu, atgimimo dievu. Būtent dėl šios priežasties karstai buvo puošiami raižiniais, o prie dangčio buvo pritvirtinamas dievo veidas, bylojantis, kad viduje ilsisi dievas.

Paprastai iš sarkofago dangčio neįmanoma pasakyti, kas yra pačiame karste. Tačiau, tyrėjų nuostabai, ant vieno iš 3500 metų senumo sarkofagų dangčio buvo užrašyta, kad jame palaidota moteris, vardu Mot Miti. Jame buvo aptiktas ne vienas, o du skeletai: 40 metų moters ir 18 metų vyro. Remdamiesi greitu jų raktikaulių tyrimu, tyrėjai nustatė, kad mirusieji buvo giminaičiai – karste tikriausiai rado motiną ir jos sūnų. Tolesnis tyrimas atskleidė, kad jie abu mirė nuo Viduržemio jūros karštligės – paveldimos ligos, kuri tuo metu buvo labai paplitusi.

Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“
Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“

Ar sarkofagų iškasimas yra šventvagystė?

Turint omenyje, kad to meto žmogus būtų atidavęs viską, kad tik patektų į pomirtinį gyvenimą, o pats mumifikavimo procesas truko geras 70 dienų, galima manyti, kad šių kruopščiai paruoštų mumijų išėmimas iš kapų būtų laikomas šventvagyste, tačiau taip toli gražu nėra, nes praeityje kapai ir sarkofagai dažnai būdavo perdirbami – iškasami, ištuštinami ir užpildomi nauju „gyventoju". Kapavietės buvo naudojamos pakartotinai, nes nebuvo pakankamai pinigų naujoms laidojimo vietoms įrengti, be to, buvo įprasta, kad naujasis „gyventojas“ būdavo susijęs su ankstesniu mirusiuoju giminystės ar tarnybiniais ryšiais.

Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“
Viasat nuotr. /„Egipto kapai: galutinė misija“

Neretai pats sarkofagas nesuteikia pakankamai informacijos apie tai, kas jo viduje. Anksčiau visus karstus reikėdavo iškelti ir atidaryti, o tai galėjo sugadinti tūkstančius metų sandarintą turinį. Tačiau šiuolaikinių technologijų, pavyzdžiui, mobiliųjų rentgeno aparatų, dėka sarkofagus galima ištirti jų net nejudinant. Taigi „Egipto kapai: galutinė misija" tyrinėja sarkofagų paslaptis taip, kad būtų kuo pagarbiau išsaugota jų pirminė istorinė reikšmė. Dokumentinis filmas bus rodomas tik per Viasat History kovo 7 d. 21 val. ir kartojamas kovo 20 d. 19.50 val.

Šią naująją premjerą lydi geriausių dokumentinių filmų rinkinys, aprėpiantis Egipto šimtmečių archeologinius nuotykius. Egipto mėnesį žiūrėkite per Viasat History nuo kovo 7 d. darbo dienomis 21 val.

Daugiau informacijos rasite Facebook

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas