Ekspertų teigimu, keičiant ir atnaujinant šildymo sistemą jau anksčiau pastatytame name, labai svarbu atidžiai įvertinti ir užtikrinti, kad visos sistemos dalys veiktų sklandžiai ir namo šildymas būtų efektyvus. Šildymo sistemos sąvoka yra plati ir apima ne tik šildymo įrenginį, kuris gali būti vienos ar kitos kuro rūšies, bet ir vamzdynus, siurblius, pagalbinius įtaisus ir detales šildymo sistemai stebėti, valdyti ir reguliuoti.
Kai kieto kuro katilas keičiamas į dujinį
Pasak inžinerinės infrastruktūros statybos bendrovės „Rimgauda“, įrenginėjančios tiek dujinį šildymą, tiek sistemas su šilumos siurbliais, pardavimų vadovo Raimondo Pažemecko, dažniausiai pasitaikanti situacija – kuomet name yra kieto kuro (pavyzdžiui, kūrenamas medienos malkomis, medienos briketais, akmens anglimi) katilas ir siekiant patogumo norima įsidiegti automatizuotą dujinio šildymo sistemą. Šildyti galima gamtinėmis arba suskystintomis dujomis.
„Seną kieto kuro katilą keičiant į dujinį, didesnių problemų nekyla. Dujinis katilas gerai veikia tiek aukštomis, tiek žemomis temperatūromis – t. y. tiek jau esant radiatoriniam šildymui 80/60 °C, tiek grindiniam šildymui 40/30 °C. Tiesa, reikėtų pažymėti, jog dirbant aukštomis temperatūromis kondensacinio dujinio katilo naudingo veikimo koeficientas yra kiek žemesnis“, – teigia R. Pažemeckas.
Todėl, eksperto teigimu, norint išgauti maksimalų katilo naudingumą, radiatorius reikėtų keisti į žematemperatūrinius arba radiatorinę šildymo sistemą pakeisti į grindinio šildymo sistemą. Dirbdamas žemomis temperatūromis, kondensacinis dujinis katilas veiks efektyviausiai ir pasieks 109 proc. energinį naudingumą.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad patalpai, kurioje bus dujinis katilas, taikomi griežti reikalavimai. Vienas jų – lubų aukštis. Jei katilas bus pirmame ar antrame namo aukšte, lubų aukštis turi būti ne mažesnis nei 220 cm. Jei dujinis katilas įrenginėjamas rūsyje, lubų aukštis – ne mažesnis nei 200 cm. Patalpos tūris privalo būti mažesnis nei 7,5 m3, be to, būtinas į lauką varstomas langas, kurio plotas ne mažesnis nei 5 proc. nuo patalpos tūrio.
„Dujinį katilą ne visada galima statyti toje pačioje patalpoje, kur stovėjo senas kieto kuro katilas. Todėl labai svarbu gyventojams įsivertinti ir numatyti tinkamą vietą dujinio šildymo katilui, taip pat, jei sklype nėra dujų tinklo, pateikti ESO paraišką dėl šios paslaugos įvedimo. O paties dujinio katilo įrengimas name yra gana greitas procesas – paprastai trunka 2–3 dienas“, – sako bendrovės „Rimgauda“ pardavimų vadovas.
Anot kompanijos „Robert Bosch“ ir prekės ženklo „Buderus“ Lietuvoje atstovo Jono Gasparkos, šiandien rinkoje prieinami kondensaciniai dujiniai katilai yra patvarūs ir ilgaamžiški, efektyvūs suvartojamos energijos atžvilgiu, saugūs ir draugiški aplinkai.
„Aukštos kokybės dujinių katilų detalėms gamintojai suteikia garantiją net iki 20 metų. Kas metus ar du atliekant nesudėtingą profilaktinę priežiūrą, pamatant ir iš karto pataisant smulkius gedimus, katilas tarnaus tikrai ilgai. Paprastai tokie darbai kainuoja vos kelis šimtus eurų“, – teigia J. Gasparka.
Kai kieto kuro katilas keičiamas į šilumos siurblį
Įsirengiant naują šilumos siurblį oras-vanduo arba gruntas-vanduo, paprastai kyla nesklandumų dėl name jau esančios šildymo sistemos. Kieto kuro katilai dažniausiai būna prijungti prie radiatorinės šildymo sistemos, kuri namą sušildo aukštomis temperatūromis 80/60 °C. O dauguma šilumos siurblių – tiek oras-vanduo, tiek gruntas-vanduo – yra pritaikyti dirbti tik žemomis temperatūromis 40/30 °C.
„Šiuo atveju pakeitus tik šildymo įrenginį, pastatas nebus sušildomas iki norimos temperatūros ir namuose bus šalta. Tad keičiant šildymo įrenginį reikia keisti ir šildymo sistemą, o tai didelės papildomos išlaidos tiek įrangos, tiek įrengimo darbų atžvilgiu. Kai kurie gamintojai siūlo šilumos siurblius, gebančius dirbti ir aukštomis temperatūromis, bet tokio įrenginio kaina dvigubai didesnė“, – dalinasi R. Pažemeckas.
Taip pat keičiantiems seną kieto kuro katilą į šilumos siurblį ekspertas pataria atkreipti dėmesį į elektros įvadą. Norint įsidiegti šilumos siurblį, minimali namo elektros įvado galia turėtų siekti 10 kW. Tai svarbu esant žemesnei nei -15 lauko temperatūrai ir papildomai įsijungiant rezerviniam šilumos siurblio elektros kaitintuvui.
Svarbu įvertinti ir su šilumos siurblių garantine priežiūra bei remontu susijusius aspektus. „Šilumos siurbliai gruntas-vanduo Lietuvoje įrengiami kelis dešimtmečius, o siurbliai oras-vanduo išpopuliarėjo prieš maždaug penkerius metus. Todėl kalbėti apie ilgalaikį šilumos siurblių darbą ir aptarnavimą dar anksti. Siurblių oras-vanduo aptarnavimo ir remonto kainos gali svyruoti nuo 100 iki 1500 eurų, priklausomai nuo keičiamos dalies, o jei reikalinga pildyti kondicionieriaus (freono) sistemą – remonto kaštai tampa dar didesni“, – teigia kompanijos „Robert Bosch“ ir prekės ženklo „Buderus“ Lietuvoje atstovas J. Gasparka.
Kai senas dujinis katilas keičiamas į naujos kartos kondensacinį
Kita dažna situacija – kuomet keičiamas senas dujinis šildymo katilas į naujos kartos dujinį kondensacinį katilą. Tokiais atvejais aktualu pasirūpinti kondensato nuvedimo atšaka, nes iš šio katilo kondensatas teka nuolat (kartais net iki 10 l per dieną).
„Kadangi seno tipo katilams kondensato nuvedimas nereikalingas, ne visose katilinėse yra numatyta tokia galimybė. Taip pat seno tipo dujinių katilų dūmtraukio įdėklas nėra tinkamas dujiniams kondensaciniams katilams, todėl keičiant katilą reikia keisti ir dūmtraukio įdėklą. Tačiau abu šie klausimai lengvai išsprendžiami ir dujinio šildymo sistema paprastai atnaujinama per 2–3 dienas“, – pastebi R. Pažemeckas.
Visais atvejais – keičiant vieną šildymo įrenginį į kitą ar keičiant visą šildymo sistemą – siekiama didesnio komforto ir mažesnių metinių šildymo kaštų. Todėl svarbu pasirūpinti ir užtikrinti ne tik visos namo šildymo sistemos sklandų veikimą, bet ir namo šiluminę varžą. Jei namo sienos ar stogas bus kiauri, už šildymą teks mokėt daug, o namuose vis tiek trūks šilumos.
Daugiau informacijos apie dujinio šildymo ir šilumos siurblių įrengimą rasite čia.
