Namuose – 2 šunys, 5 katinai ir 2 jūros kiaulytes
Dovilė šį gyvenimo posūkį – darbą kavinėje – motyvuoja didžiule meile gyvūnams.
„Norint dresuoti kates – reikalinga didelė meilė. Mes niekada jų nemušam, nebuvome net balso pakėlę. Aišku būna rankos apkandžiotos, bet meilė viską įveikia. Kuomet į kompaniją prijungiame naują katiną, jis susijaudina, pasidaro agresyvus, tačiau vėliau sustoja, nes supranta, jog čia jam niekas negresia, visi jį myli. Žinokite, katinas taip greitai pasikeičia… – pasakojo D.Kuprytė. – Namie auginu 2 šunis, 5 katinus, 2 jūros kiaulytes. Iš pradžių mano vaikas labai norėjo žiurkės, tačiau jos neradome, o pamačiusi jūros kiaulytę, tiesiog įsimylėjau. Kadangi negalima jų auginti po vieną, įsigijome dvi – vieną dukrai, o kitą man. Na, ir ką, auginu, nors vaikas ir neprisideda.“
Dovilė pasakojo, jog per 4 metus labai stipriai prisirišo prie kačių. „Visus myliu be krašto, net šeimininkai sako, kad, ko gero, labiau katinus myliu nei žmones. Iš tiesų, taip ir yra. Nes gyvūnas niekada neišduoda, jis visada šalia. Net pasidariau tatuiruotę, kurioje vyriausias mūsų kavinės katinas Bobas.
Nežinau, kodėl, bet tarp mūsų labai glaudus ryšys. Galiu drąsiai pasakyti, jog jis – mano numylėtinis. Jis pas mane ateina, žaidžia, nusineša kamuoliuką apačion ir laukia, kol ateisiu. Tada privalau pasakyti, jog jis geras katinas, o tada lipam į viršų ir vėl žaidžiame“, – sakė ji.
Dovilė taip pat yra savanoriavusi ir prieglaudose, tačiau, pašnekovės teigimu, tai ne jos nervams: „Katės žiūri tomis savo akytėmis, o aš išeinu iš ten apsiverkusi…“
Dovilė išsakė ir kritikos: „Kartais man nesuvokiama, kodėl negalima laikyti gyvūno nuomojame bute. Pati auginu gyvūnų gausą, ir jie nieko tokio nepadaro. Skaitytojai gali į tai įsiklausyti. Galbūt įmanoma pasirašyti kažkokią sutartį. Juk, neduok dieve, nubrėš kokį tapeto lapelį... Yra daug jaunų žmonių norinčių auginti gyvūnus, tačiau dar neturi lėšų butui įsigyti.“
Katiniško gyvenimo peripetijos
Dažnai vis dar galioja įsitikinimas, jog katės – individualistės. T.Bitinas prisipažįsta anksčiau buvęs „šunininku“ ir manęs, jog katės piktos.
„Yra visiškai atvirkščiai. Nežinau, ar tai mitas, tačiau paėmę kates iš prieglaudos – jaučiame didelį dėkingumą. Nors sakoma, kad gyvūnai myli tuos, kurie juos šeria, visgi kai kurios katės nuolat glaudžiasi prie kavinės lankytojų“, – pasakojo jis.
Tarp Auksinio ir Tobulos buvo užsisukęs romanas, tačiau prie kolektyvo prisijungė Alisa, ir jis susidraugavo su ja...
Kai kurių kačių istorijas mes žinome, pavyzdžiui, Bobas yra gyvenęs grožio salone. Verslas užsidarė – žmonės jį išmetė į gatvę, klientai, vaikščioję į saloną, atidavė jį į prieglaudą.
Pavyzdžiui, balta katė Nika yra kurčia. Ji vienintelė nebijo nei siurblio, nei kitų garsų (juokiasi). Ji turėjo šeimininką, kuris supratęs, kad ji kurčia, atidavė ją užmigdyti, o veterinarai suprato, kad tai nesąmonė“, – pasakojo Tatvydas.
Anot jo, tarp kačių egzistuoja ir hierarchija. „Turime vieną vyriausią katiną, kuris pavaiko kitas. Rimtų peštynių nėra, bet, kaip ir šeimoje, būna visko“, – teigė T.Bitinas.
Anot jo, katės paprastai laiką leidžia kartu, kartu ir miega. Jis pasakojo, jog tarp Auksinio ir Tobulos buvo užsisukęs romanas, tačiau prie kolektyvo prisijungė Alisa, ir jis susidraugavo su ja.
„Be abejo, visi čia yra sterilizuoti, nes kitaip čia užsisuktų toks fabrikas, kad prekiautume ne maistu ir kava, o kačiukais“, – juokavo T.Bitinas.
„Tvarka turi būti ideali“
„Cat Cafe“ šiuo metu gyvena 15 kačių. T.Bitinas pasakojo, kad norėtųsi ir daugiau, tačiau veterinarų nustatyta, jog vienai katei reikalinga 4 m2.
Kavinėje katės turi ir savo atskirą kambarį, kuriame jos miega bei vaikšto į tualetą bei pavargusios nuo žmonių gali pasislėpti.
Ką kavinės šeimininkai daro, jeigu katės suserga? „Jeigu sakyčiau, kad mūsų katės neserga, meluočiau. Šie gyvūnai, kaip ir žmonės, yra gyvi organizmai“, - pasakojo vyras. Susirgus katei ji atskiriama nuo kitų ir skubiai vežama pas veterinarą.
„Tvarka turi būti ideali, – pasakojo T.Bitinas. – Daug kas klausia, kodėl pas mus nėra kvapo. Be abejo, kas norės ateiti į kavinę, kuri kažkuo smirda. Nei valgyti nesinorės… Mus prižiūri veterinarai, be to, ir patys tikriname. Čia neeilinė kavinė, kurioje atėjai, išplovei grindis, ir viskas. Mes turime ir papildomų chemijų, ir kitų dalykų.“
Kačių kavinėje augintiniai tikrai nebadauja, bet stengiamasi juos maitinti reguliariai: „Maitiname ryte, vakare, lankytojai jas gali pavaišinti skanėstais. Katės neturi saiko ir valgo, kol duoda. Turbūt jų pasąmonėje jausmas, jog tai paskutinis kartas. Juk joms visos lauke teko tikrai pabūti.“
Katės nuolatos maitinamos tuo pačiu maistu. „Nesakau, kad kitas maistas prastas. Tačiau mes maitiname tik vienu, kad galėtume nuspręsti, kuris maistas katėms netinka“, – sakė jis.
Dar kartą apie kačių „kastingą“ ir dresūrą
Ko gero, dažnam kyla klausimas, kaip išdresuoti katiną? T.Bitinas teigia: „Šunis reikia lavinti nuo mažens, o katės atvirkščiai – kuo jos vyresnės, tuo imlesnės.“
Anot kavinės įkūrėjo, katėms amžiaus cenzo – nėra. „Katės tikrai nepasisako, kokio jos amžiaus, tačiau pas mus yra ir nuo 2-jų iki 12-os metų. Veterinarai amžių gali atskirti tik pagal dantis.“
Visos mūsų katės – iš prieglaudos. Juk nėra negražių kačių, yra tik neprižiūrėtos.
„Kalbant apie „kastingą“ visos mūsų katės – iš prieglaudos. Juk nėra negražių kačių, yra tik neprižiūrėtos. Mūsiškės tikrai neatrodė taip, kokias dabar mato kavinės lankytojai. Jos buvo ir ligotos, ir visokios kitokios.
Svarbiausia mums 3 prioritetai – kad eitų pas žmones, nesipeštų tarpusavyje ir būtų sveikos. Beje, priglaudėme tik vyresnes, nes mažiukų kačiukų ir taip nori visi. Nesirinkome ir veislinių, tačiau ne todėl, jog pinigų gaila, bet tie veisliniai su savo ligomis ir charakteriais… Galiausiai tam, kad žmogus turėtų gerą draugą, nebūtina jo pirkti – prieglaudoje norisi paimti visus“, – pasakojo T.Bitinas.
Kavinės kačių jie neatiduoda: „Jeigu turėtumėte arba turite savo katę namie, ar ją atiduotumėt? Tikrai ne. Kaip galima atiduoti savo augintinį? Žinoma, yra žmonių, besielgiančių su gyvūnų kaip su daiktu…“
Kaip teigė T.Bitinas, keisti aplinką – katėms didžiulis stresas: „Jos prisiriša prie namų, o į kompaniją įleisti naują katę yra sudėtinga, nes kolektyvas jau susiformavęs. Dėl visokių nukirminimų, nublusinimų, skiepų – katės adaptacijos laikotarpis užtrunka apie 2 mėnesius.
Galiausiai atskiroje patalpoje, kurioje katės gali ir pasislėpti, statome didelį narvą, kad jos viena prie kitos priprastų. Jos ten užtrunka nuo 3 dienų iki savaitės. Žinoma, tai priklauso nuo jų. Išleidę kates iš narvo žiūrime, kaip jos prisitaiko. Kartais, kol iki lango nueina, praeina ir savaitė.“
Būna, kad katės prie kavinės gyvenimo ir nepripranta, tokiu atveju šeimininkams jas tenka grąžinti atgal: „Kartais paimam kačiuką, tačiau jis netinka pačioms katėms. Su prieglaudomis galioja susitarimas, kuriuo remdamiesi tada kates galime grąžinti. Taigi kates iškart vežame pas veterinarą, kuris ir sprendžia.“
Gyvūnas – ne žaislas
15min paklausus apie rekomendacijas apsilankiusiems pirmąjį kartą, T.Bitinas pasakojo nemažai istorijų, kada žmonės ne visai supranta, kaip elgtis su katėmis.
„Kai kuriuos žmones papiktina, kad prieš ateinant į kavinę reikia plauti rankas, maždaug: „Ką, aš toks nešvarus?“ Aš pats mielai atėjęs į kavinę plaučiausi rankas, nes tokios higienos taisykles. Pyksta ir dėl antbačių. Kates maudome retai, dėl to prašome nenešti purvo“, - aiškino Tautvydas.
Nors savaitgaliais kavinės langai „aplipę vaikais“, vyras akcentuoja – tai suaugusiųjų, o ne vaikų kavinė: „Nieko prieš vaikus neturime, tačiau labiau kviečiame suaugusiuosius. Šiais laikais auklėjimas toks, jog vaikams įskiepijama, kad gyvūnas yra tarsi žaislas. Dėl to kavinės amžiaus cenzas – 6 metai.
Be abejo, vaikas vaikui nelygus. Kartais jie būna daug normalesni nei patys tėvai. Tiesiog remiamės veterinarų rekomendacijomis, o kavinės kitose šalyse priima tik nuo 12-os metų“, – pasakojo jis.
