Su mokyklos „Dresuok šunį“ įkūrėja kalbamės apie tai, kodėl svarbu auklėti savo augintinius, kas iš tiesų kaltas dėl nekultūringo šuns elgesio ir ko galima tikėtis iš skirtingų šunų charakterių.
Kodėl ne visi džiaugiasi, kai jūsų šuo atbėga pasisveikinti
Kartais pasvajojame – tik pažvelkite, užsienyje dažname parke yra didžiulė teritorija, kur šunys laksto palaidi, šeimininkai turi erdvės su jais pažaisti, daug kur galima vestis ir šunį. Norėtųsi ir Lietuvoje draugiškesnio požiūrio į šunis, juo labiau, kad šalia namų esant žalioms teritorijoms, šunų šeimininkams norisi juos paleisti nuo pavadžio pasilakstyti. Tačiau ne kiekvienas sutiktas praeivis maloniai sutinka jį apuostyti ir pasisveikinti pribėgusį keturkojį.
Šeimininkas šaukia: „Nebijokit, jis geras!“. Bet kai ant baltų kelnių yra keturios pėdutės – man neįdomu, kad jis geras. Man jau reikia persiauti kelnes. Šuo gali bėgioti kažkur per porą metrų nuo nepažįstamų žmonių, netrukdyti jiems praeiti.
„Atkreipsiu dėmesį: šunų elgesys užsienyje dažniausiai yra socialiai priimtinas. Jie netempia pavadžio, neloja, o jei ir bėgioja palaidi – atbėga prie šeimininko po pirmo šūktelėjimo. Jie nepuola nei praeivių, nei kitų šunų. Kai yra toks elgesys, tada ir visuomenė priimtiniau žiūri į šunis“, – atkreipė dėmesį dresuotoja.
D. Gapsevičiūtė taip pat pabrėžė, kad auginančių ir neauginančių šunis konfliktas dažniausiai kyla todėl, kad šunų šeimininkai savo augintinį vertina kitaip nei tie, kurie šuns neaugina. Ir skirtingas požiūris kartais tampa didesnė problema, nei paties šuns auklėjimas.
„Aš vaikštinėju parke ir kažkoks šuo pribėgo prie manęs, užšoko su letenomis. Šuns šeimininkas galvoja: „Na ir kas? Juk nekanda, mano Bobikas nubėgo pasisveikinti“. Tuo metu iš praeivio perspektyvos – galbūt jis eina į svarbų verslo susitikimą ir dėvi baltas kelnes. Šeimininkas šaukia: „Nebijokit, jis geras!“. Bet kai ant baltų kelnių yra keturios pėdutės – man neįdomu, kad jis geras. Man jau reikia persiauti kelnes. Šuo gali bėgioti kažkur per porą metrų nuo nepažįstamų žmonių, netrukdyti jiems praeiti – o tai vėlgi, lemia dresūra“, – sakė dresuotoja.
Ne visi šunys leidžiasi dresuojami vienodai
D. Gapsevičiūtė svarsto, jog ne visiems šunims gali prireikti dresūros – su šunimis, kurie veislės aprašyme įvardijami kaip „kompanjonai“ dažniausiai šeimininkai be didelių pastangų susitvarko, juos išauklėja pagal savo taisykles. Pavyzdžiui, dresuotojai retai tenka sutikti bet kurio tipo pudelių, Maltos bišonų, spanielių, grifonų – su jais šeimininkai kažkaip „susitaria“.
Esu sutikusi „auksiuką“ – t.y. auksaspalvį retriverį, kuris elgėsi kaip belgų malinua. Šeimininkai – pora – pagal charakterį idealiai atitiko šios veislės šunų charakterį. Tačiau jie kažkodėl gavo tarnybinį aktyvų šunį „auksiuko“ kailyje...
„Tačiau kai kurių veislių net aprašymuose rašoma, kad šunį būtinai reikia dresuoti. Vadinasi, jis turi tam tikrą charakterį. Kada pradėti dresuoti šunį? Kuo anksčiau, tuo geriau. Gavęs skiepą nuo pasiutligės jis jau gali saugiai būti tarp kitų šunų, tad galima pradėti jau tuomet“, – sako D. Gapsevičiūtė.
Vienas tipiškiausių atvejų – šuo negali ramiai praeiti pro kitus šunis, ardosi, draskosi, puola, o šeimininkams fiziškai sunku jį išlaikyti. Tokį šunį pavedžioti lauke, kur yra daugiau keturkojų, būna tikras iššūkis. Ar kiekvienas šuo turi skirtingą charakterį? Dresuotoja sutinka su šiuo teiginiu.
„Esu sutikusi „auksiuką“ – t.y. auksaspalvį retriverį, kuris elgėsi kaip belgų malinua. Sudėtingiausia, jog žmonės renkasi šunį pagal charakterį. Šio retriverio šeimininkai – pora – pagal charakterį idealiai atitiko šios veislės šunų charakterį. Tačiau jie kažkodėl gavo tarnybinį aktyvų šunį „auksiuko“ kailyje...“ – vieną iš atvejų prisimena dresuotoja.
Gyventi teks ne su išvaizda, o su charakteriu
Pašnekovės teigimu, būsimą charakterį įmanoma įžvelgti atidžiai stebint šuniukus vadoje: ar šuniukas – vienas drąsiausių, ar baikštesnis, kaip jis elgiasi su savo broliais ar sesėmis?
Dresuoti reikia labradorus, įvairių veislių tarnybinius šunis: belgų, vokiečių, baltuosius šveicarų aviganius, bokserius, Stafordšyro terjerus, haskius. D. Gapsevičiūtė šypsosi ir prie šio sąrašo dar prideda Jorkšyro terjerus. Neapsigaukite dėl meilios jų išvaizdos – šie ilgaplaukiai gražuoliai buvo išveisti ne ryšėti kaspinėlius, o medžioti žiurkes!
„Šis gal dviejų kilogramų svorio šuniukas buvo išveistas tam, kad eitų į kovą su žiurke! Taigi, jei interpretuotume posakį „Ne ūgis, o smūgis“ – smūgio šis šuo tikrai turi. Ir jei leisite jam gyventi taip, kaip jam norisi, gali kilti problemų“, – sakė pašnekovė.
Ji pastebi, kad žmonės šiandien labai dažnai išsirenka šunį pagal išvaizdą: susižavi nuotraukomis socialiniuose tinkluose, nenustygsta vietoje, kai toks šuo išdidžiai pražygiuoja šunų parodos kilimu. Tačiau labai vertėtų pasidomėti, kaip jūsų būsimas „grožis“ linkęs elgtis.
„Gyventi jums teks su šuns charakteriu – ne su išvaizda“, – šypsosi dresuotoja.
Nedresuojamų šunų nėra – yra tik nedresuojami žmonės. Kartais sutinku tokių šeimininkų, kurie tarsi nebyliai sako – šunį man „sutaisykit“.
Pirmoji dresūros pamokoje duodama užduotis – išstovėti vienoje vietoje kartu su šunimi. Metras į šoną šuniui trūktelėjus pavadį – tai ne stovėjimas vietoje.
„Jei nepavyksta, tuomet pirmoji mūsų užduotis – padaryti kažką, kad šeimininkas galėtų išlaikyti šunį. Kartais užtenka tiesiog kitaip laikyti pavadį, pakeisti antkaklį į petnešas (ar atvirkščiai), stipriau įsiremti į žemę kojomis“, – pasakojo dresuotoja.
Kviečia į nemokamas dresūros pamokas
D. Gapsevičiūtė pabrėžia, kad šuo elgiasi taip, kaip jam leidžiama. Jeigu visi keturkojų šeimininkai pakankamai dėmesio skirtų augintinio auklėjimui, rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai parkuose netaptų problema ir negadintų nuotaikos nei šunų savininkams, nei praeiviams. Kartais dresuotojui perėmus pavadį keturkojis žaibiškai pajunta ribas.
„Aš dresuoju ne šunis, aš dresuoju žmones. Ir nedresuojamų šunų nėra – yra tik nedresuojami žmonės. Kartais sutinku tokių šeimininkų, kurie tarsi nebyliai sako – šunį man „sutaisykit“. Vis tik šuo – ne telefonas, labai daug kas priklauso nuo šeimininko elgesio“, – šypsosi D. Gapsevičiūtė.
Dresuotoja gali keturkojį suvaldyti per 15 minučių, tačiau po to juk reikia pavadį grąžinti šeimininkui.
„Šuo yra socialus gyvūnas. Jis puikiai supranta, kuris žmogus ką leidžia. Jei aš taip neleidžiu elgtis – šuo tą priima. Pavyzdžiui, jei šuo tempia pavadį – niekur neinu. Kai kurie šeimininkai randa tūkstantį pasiteisinimų, kodėl leido šuniui juos nutempti į šoną. Šuo juk negali suprasti, kas nepatinka šeimininkui, jei šeimininkas to niekaip neparodo“, – sako dresuotoja.
Vasaros vakarai – puikus metas pasimokyti etiketo. Šuniško etiketo.
Ozo parko gyventojai, po langais turintys unikalią žaliąją oazę, liepos 31 d. 18.30 (pamoka skirta jauniems šunims ir jų šeimininkams) ir rugpjūčio 7 d. 18.30 val. (pamoka skirta vyresnių šunų augintojams) kviečiami į nemokamas šunų dresūros pamokas, kurias ves dresuotoja D. Gapsevičiūtė.
Vedžiojate šunį netoliese? Užsukite! Laukiami visi! Ozo parkas – puiki vieta leisti laisvalaikį ne tik maloniai, bet ir prasmingai.
