Kai namai patenka į potvynio zoną
Vilnietė Zina pasakojo, kad jos namuose nutiko tikra katastrofa – naktį trūko senas vandentiekio vamzdis ir išsiliejęs vanduo apgadino ne tik jos butą, bet ir apačioje gyvenančių kaimynų lubas, sieną ir dalį baldų. „Teko ardyti sieną, vonioje lupti plyteles, kol santechnikas pasiekė pratrūkusi vamzdį. Jį pakeitė nauju, sutvarkė, bet skylė sienoje taip ir liko žiojėti. Remontui neturiu pinigų, pirmiausia reikia atlyginti kaimynei padarytą žalą. Labai gaila, kad laiku neapsidraudžiau nuo tokių nelaimių“, – apgailestauja Zina.
Vandentiekio avarijos sudaro apie 30 proc. visų namų draudimo atvejų. Užlieto buto, sugadintos apdailos ar baldų vidutinė žala gali siekti 650 eurų. „Būsto užliejimas sukelia nepatogumų, o padarinių šalinimas gali nemenkai patuštinti piniginę. Dažniausiai senos statybos daugiabučiuose dėl būsto užliejimo kaltininkais tampa trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai. Ypač opi problema Lietuvoje yra užkalkėję vamzdžiai“, – komentuoja Tomas Sinkevičius, draudimo bendrovės „If“ privataus turto produkto vadovas.
Lietuva neapsaugota nuo gamtos stichijų
Nors gyvename ramaus klimato zonoje toli nuo audringų vandenynų ir mums negresia pavojingi tornadai, tačiau neretai įsisiautėja kitos gamtos jėgos – vasarą praūžia smarkus viesulas, o žiemą kelius ir namus užverčia gausis snygis. Visi prisimena praeitą žiemą, kai šlapio sniego pagalvės laužė sodus, sudarė pavojingas apkrovas ant plokščių stogų, o virstantys medžiai nutraukė elektros laidus.
Pasak T.Sinkevičiaus, gamtos stichijos dažnai pridaro nemenkų nuostolių, vidutinė žala siekia 810 eurų. Žiemą gausiai krisdamas sniegas nuplėšia lietaus latakus, įvairias namo konstrukcijas. Jei stogo konstrukcija pažeista, tirpdamas sniegas gali aplieti namo lubas ir sienas. Kitais metų sezonais pavojų kelia kruša, kuri apgadina namų stoglangius bei stiprūs vėjai, liūtys ir vėjo šuorai, kurie gali nuplėšti namo ar pagalbinių statinių stogus, kaminus.
Vagies kepurė dega
Sakoma, kad nėra tokių durų ar spynų, kurias nesugebėtų įveikti ilgapirščiai. Jei išvykstate ilgesniam laikui, verta apsvarstyti, kaip apsaugoti savo turtą nuo nekviestų svečių. Saugumą padidina ir signalizacija, ir saugos tarnybos, tačiau nereikia pamiršti ir draudimo. Draudimo bendrovės statistika rodo, kad vidutinė žala vagystės atveju siekia 600 eurų, tačiau pasitaiko ir stambių vagysčių, kai nuostoliai vertinami dešimtimis tūkstančių eurų.
T.Sinkevičius sako, kad didžioji dauguma vagysčių net 7 iš 10 – įvykdoma iš privačių namų: „Dažniausiai įsilaužiama per užrakintas duris, uždarytus langus, balkonus. Ilgapirščių neatbaido miegantys šeimininkai, o kartais šeimininkai trumpam išeidami iš namų trumpam palieka neužrakintas duris.“
Kaunietė Dalia išvykusi vos vienai dienai aplankyti vaikų, grįžusi namo rado sugadintą durų užraktą. Kambariuose buvo palikta didelė netvarka, iš spintų išmėtyti daiktai ir drabužiai, matyt, vagys ieškojo pinigų. Laimei, nuostoliai buvo nedideli – pavogtas laikrodis, nebrangūs papuošalai ir keli šimtai eurų. Gerai ir tai, kad moteris turėjo būsto draudimą, todėl jai buvo kompensuota patirta žala.
„Labai svarbu įsigyjant draudimą, pasiteirauti, ar tikrai apdraudėte turtą, kurį norėjote apdrausti ir nemažiau svarbu – ar draudimo bendrovės pasiūlytos draudimo sumos, pavyzdžiui, vagystės atveju, jus tenkina“, – komentuoja T.Sinkevičius.
Dar didesni nuostoliai gresia, jei vagis pasisavins banko kortelę – ir dar blogiau, jei ras ir kortelės dėklą su PIN kodu. Turint plačiausią būsto draudimo apsaugą „If super namai“, banko mokėjimo kortelių draudimo paslauga užtikrina, jog jūsų bei šeimos narių finansiniai nuostoliai, viršijantys pasirinktos išskaitos dydį (paprastai tai yra 90 eurų), bus atlyginti, jeigu svetimi asmenys pasisavins ir neteisėtai pasinaudos banko kortele.
Pasitaiko dienų, kai viskas slysta iš rankų
Tikras viesulas įsisuka namuose, kai siautėja vaikai, ne tik išmėto savo žaislus, bet ir ant sienų išbando ankstyvojo dailininko talentą – kambarį tikrai teks perdažyti arba perklijuoti naujais tapetais. „Turint plačiausią būsto draudimo apsaugą „If super namai“ galite jaustis ramiau. Atlyginsime nuostolius, jei jie kiltų dėl vaikiškų išdaigų“, – sako T.Sinkevičius.
Pasitaiko dienų kai ir suaugusiems daiktai tiesiog slysta iš rankų – brangus mobilusis telefonas pokšteli ant vonios kambario grindų plytelių, ekrane atsiranda įskilimas ir iš karto „sudie“ keliems šimtams eurų. Kaip tyčia nesėkmės prasidėjo iš pat ryto – kavos puodelis išsiliejo ant kompiuterio klaviatūros ir piniginė dar labiau susitraukė nuo neplanuotų nuostolių. „Tokie kasdien pasitaikantys buitiniai nutikimai – dūžiai, lūžiai ir degimai sudaro apie 36 proc. visų draudiminių atvejų“, – teigia T.Sinkevičius.
Buitinė technika draudžiama kartu su visu kitu namuose esančiu kilnojamuoju turtu: drabužiais, baldais, akvariumais, buitine technika, elektronika, šviestuvais, indais, sporto ir laisvalaikio inventoriumi bei kitu namų ūkyje naudojamu kilnojamuoju turtu.
„Telefonai, kompiuteriai, foto ir vaizdo technika, nešiojamieji išmanieji įrenginiai, pavyzdžiui, išmanieji laikrodžiai, nuo jiems svarbiausių rizikų – dūžio ir vagystės, draudžiami tik papildomai. Tad norint apdrausti šiuos prietaisus, reikėtų akcentuoti šį poreikį. O draudimo bendrovė pasiūlys reikiamą apsaugą“, – akcentuoja T.Sinkevičius.
Ne retai žalos pridaro ir nuomininkai – sugadina buitinę techniką, užkemša kanalizacijos vamzdį, sulaužo baldus ir buto savininkui sukelia daug galvos skausmo – kaip išsireikalauti kompensaciją ir padengti nuostolius. Vietoj tokių konfliktų yra geresnė išeitis – „If“ siūlo papildomą draudimą nuomojamų būstų savininkams. Šis būsto draudimas papildomai kompensuoja nuomininkų tyčia padarytą žalą, pavyzdžiui, jei vakarėlio metu bus sulaužyti baldai ir pan. Tačiau, jei turto savininkas turės plačiausią draudimo apsaugą, bus atlyginami ir netyčiniai nuostoliai apdraustam turtui.
Ugnis praryja viską
Tikriausiai viena baisiausių nelaimių, kuri gali nutikti namuose – tai kilti gaisras. Dažniau gaisrai įsiplieskia, kai prasideda šildymo sezonas tuose namuose, kurie šildomi malkomis, o dūmtraukiai ne visada tvarkingai įrengti. Gaisrą atokesnėse kaimo vietovėse ne taip greitai pasiekia ugniagesiai, todėl dažniausiai ugnis praryja visą šeimos turtą, palieka be namų, o kartais pareikalauja ir žmonių aukų.
Draudimo bendrovės atstovas patvirtina, kad gaisrai – didžiausius nuostolius atnešantis pavojus, o vidutinė žala siekia 7900 eurų: „Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (ar gedimai) bei elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi bei neatsargus rūkymas – taip pat viena iš dažnai pasitaikančių gaisro priežasčių.“
Pastatai paprastai draudžiami nauja atkuriamąja (statybine) verte, kiek kainuoja pastatą atstatyti po įvykio. Pasak T.Sinkevičiaus, „If“ pastatų draudimo atveju beveik visais atvejais draudimo sumos draudimo sutartyse nenustatomos, nes bendrovė pasirengusi atlyginti realius nuostolius.
Namų turto (daiktų) draudimo sumą paprastai renkasi klientas, atsižvelgdamas į tai, kiek ir kokios vertės turto namuose turi. Namo ir jame esančio namų turto vidutinė draudimo įmoka metams siekia apie 150 eurų. Buto ir jame esančio namų turto vidutinė metinė draudimo įmoka – 89 eurai.
