Vedžiojami lauke gali netikėtai ištrūkti iš rankų ir pabėgti. Namuose tiek šuo, tiek katė taip pat neretai išsigąsta sprogstančios petardos ir stogiai šoka slėptis.
Be to, jie vis taikosi skanesnio kąsnelio nuo šventinio stalo. O toks smaguriavimas gyvūnams dažnai baigiasi vėmimu ir viduriavimu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kaip metų sandūroje apsaugoti augintinius nuo streso ir virškinimo sutrikimų.
Keletas patarimų:
• Venkite ilgesnių pasivaikščiojimų lauke, ypač vėlai vakare. Su keturkoju draugu ilgiau pasivaikščiokite ryte, o vakare reikėtų apsiriboti trumpučiu išbėgimu į kiemą. Mat išgirdęs čaižų ir neįprastą petardos garsą, šuo skatinamas savisaugos instinkto dažniausiai pradeda staigiai bėgti, kur akys veda. Taigi, galite prarasti mylimą augintinį.
• Parveskite šunį į namus. Jeigu jį laikote lauke, prieš laikrodžiui mušant dvyliktą valandą, vertėtų įleisti į namus, garažą ar sandėliuką, kad silpniau girdėtų saliutų pokšėjimą ir patirtų mažiau streso.
• Jeigu gyvūnas liks vienas namuose, geriau jį įkurdinti tamsioje patalpoje, pavyzdžiui, vonioje, sandėliuke, prieškambaryje, kad nematytų ryškių dangų nušviečiančių fejerverkų spalvų ir ne toks stiprus būtų jų garsas. Jeigu tokios galimybės neturite, kambaryje bent jau užtraukite naktines užuolaidas.
• Šventiniai patiekalai nuo stalo – ne keturkojams. Nereikėtų gyvūnų šerti maistu, kurio jie įprastai negauna. Negalima duoti šokolado, žuvų ašakų ir paukščių kaulų, itin riebaus maisto. Prisišveitę sūraus, saldaus ir riebaus maisto nuo šventinio stalo, keturkojai gali apsinuodyti, sutrikti jų virškinimas, paūmėti gastritas, diabetas, kepenų ir kitos ligos, tad po švenčių gyvūnus tenka gydyti.