Po beveik du mėnesius trunkančio karantino, kai teko pratintis prie naujų taisyklių, laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, o palietus laiptinės rankeną ar parduotuvės prekę kaskart atsakingai dezinfekuoti rankas gal net du kartus iš eilės, kad tikrai visos bakterijos būtų sunaikintos, dabar kiekvienas pernelyg artimas kontaktas su kitu žmogumi ar nepažįstamu paviršiumi kelia įtampą – net jei jis pavaizduotas filme ar paveiksle.
Leipcige, Vokietijoje, gyvenančiam skaitmeniniam menininkui ir prodiuseriui Tilui Kolare’ui koronavirusas, kaip ir daugeliui, pristabdė darbus, ypač muzikinius. Tačiau kai namuose esi įsikūręs visą studiją, niekieno netrukdomas, izoliavęsis nuo pasaulio gali leistis į naujas kūrybines paieškas, kaip koronavirusą ir jo pasekmes išnaudoti darbe. Būtent taip menininkas ir padarė.
„Man kelia nerimą, kaip po šios krizės atrodys kultūrinė scena. Tačiau išlieku optimistu ir vis ieškau naujų kelių – juk tiek meno dabar galima išvysti socialiniuose tinkluose“, – URBAN kalbėjo jis.
Likus savaitei iki karantino pradžios Vokietijoje, Tilas sako ėmęs galvoti, kaip galėtų atspindėti dabartinę situaciją savo darbuose ir atkreipti žmonių dėmesį į naujas taisykles pasaulyje. Taip menininkui gimė smagi idėja perkurti garsiausius istorinius paveikslus.
„Prisiminiau Mikelandželo darbą, kuriame Dievo ir Adomo rankos, žiūrint šiandienos akimis, yra pavaizduotos per arti viena kitos, tad sėdau prieš „fotošopo“ to pakeisti. Taip prasidėjo visa serija paveikslų – pagalvojęs, kaip atrodys Velykos be šeimos ir draugų, šiek tiek pakeičiau Da Vinčio „Paskutinę vakarienę“, – pasakojo T.Kolare’as.
Su kiekviena paveikslo interpretacija pelnydamas vis daugiau žmonių dėmesio ir palaikymo, Tilas Kolare’as ėmė „izoliuoti“ ir kitus savo mėgstamiausių tapytojų veikėjus.
„Rinkausi tuos menininkus, kurie tiktų projektui – paveiksle turėjo būti daug žmonių arba pavaizduotos situacijos, kurios šiandien mums yra draudžiamos – pavyzdžiui, gerti bare alų ar piknikauti parke“, – apie darbo procesą kalbėjo menininkas.
Pasak T.Kolare’o, jis sulaukė labai teigiamos reakcijos. Apie jį ėmė rašyti Vokietijos laikraščiai, susidomėjo net pats „The Washington Post“, o tuomet sekė ir visas pasaulis – nuo Brazilijos iki Rusijos, Korėjos ar Portugalijos.
„Dabar pradėjau projektą su Leipcigo Dailės muziejumi – jie norėjo, kad perkurčiau ir jų turimus paveikslus. Nuostabu, kaip šiais laikais kuriasi sinergija, jau ir pats nekantrauju, kas iš viso to išeis, su kuo dar susipažinsiu!
Būtent tokia ir buvo mano projekto žinutė. Pirmiausia – priminti apie taisykles, bet svarbiausia – priversti žmones šypsotis. Tą patį stengiuosi daryti ir su muzika. Jau ir taip pakanka blogų žinių, pasauliui reikia daugiau pozityvo“, – šypsojosi Tilas Kolare’as.