– Kodėl blakės nemėgstamos?
– Advokatauti blakėms sunku, nes jos tikrai turi įvairių savybių, kurios, žmonių supratimu, yra negeidžiamos. Nors gamtoje tai įprasti dalykai.
Pirmiausia reikėtų pasakyti, kuo gi blakės išsiskiria. Žmonės, ypač vartydami senesnę literatūrą, rastų skirtingus duomenis. Dabar cikados, blakės sujungtos į vieną būrį, pavadintą straubliuočiais, nes turi straubliuką. O dar kai kuriose knygose blakės vadinamos pusiau kietasparniais – jų sparnai tikrai unikalūs: pusė sparno yra kieta, odiška, kita pusė – plėviška. Be to, tai dalinės metamorfozės vabzdžiai – nebūna nei vikšro, nei lėliukės, todėl mokslininkams sunku jas tyrinėti.
– Kokia blakių įvairovė?
– Lietuvoje tikrai užfiksuota apie 350 rūšių, bet vis atrandama naujų, nes mažai kas jas tyrinėjo. Bet manoma, kad Lietuvoje galėtų būti 400–500 rūšių. O pasaulio įvairovė – apie 40 tūkst. rūšių.
– Viena iš rūšių yra vandens blakės. Jos gali plaukti vandens paviršiumi. Kokios tai blakės?
– Visi jas yra matę. Pavyzdžiui, vandens čiuožikai taip pat yra blakės. Kokia išradinga gamta! Ji sukūrė gyvūną, kuris čiuožia vandens paviršiumi ir yra plėšrūnas. Keturios vandens čiuožiko kojos turi plaukelius, kurie lyg ir patepti riebalais, ir mažus vandens burbuliukus. O dvi priekinės kojytės skirtos grobiui pagauti.
Vandens čiuožikai žiemą slepiasi ne vandens telkinio dugne (ten paskęstų), bet išropoja į krantą. O atsibudę vėl vandeniu čiuožia. Vandens blakės nugarplaukos čiuožia kita puse – apatine vandens plėvele. Įdomiausia vandens blakė, ko gero, – skorpionblakė. Ji panaši į mažą skorpioną, gali įkąsti, pagauti mažą žuvytę, varlytę ir turi kvėptuką. T.y. ji virš vandens iškiša ploną vamzdelį. Per kurį kvėpuoja.
– Dar yra blakės kareivėliai. Kodėl kareivėliai?
– Galbūt kažkas įžiūrėjo kareivėlio veidą ant išorinio piešinio. Tai raudonos spalvos, ryškios blakės. Jos ir dabar jau nubudo. Bet kai atšils dar labiau, jos pradės ropinėti masiškai, burtis į didelius būrius. Ypač jos mėgsta burtis prie liepų kamienų, prie tvorų. Kartais didžiuliai būriai susiburia medinių namų verandose, terasose ir išgąsdina žmones. Bet taip jos dauginasi – apie 30 val. vyksta dauginimosi procesas, o paskui jos tiesiog išsivaikšto.
Jeigu imsime jas į rankas, traiškysime, jos besigindamos paskleis kvapą. O ryškia spalva blakės ginasi, tarsi įspėja paukščius „nelieskite manęs“.
– Blakės – ir miško bei daržo kenkėjos. Kokia jų žala?
– Kiekvienoje knygoje apie daržo kenkėjus bus paminėta bent keletas blakių. Iš tikrųjų taip, jos kenkia – siurbia augalų sultis (gali ir svogūno laišką, ir morkos, burokėlio lapą užpulti). Bet jos gali pakenkti lokaliai, nes nėra tokie kenkėjai, kurie užplūsta masiškai. Blakės puola ne tik daržoves, bet ir piktžoles, todėl jei nepaliksite daug piktžolių, ir blakių bus mažiau.
– Ar blakės giminingos su erkėmis?
– Ne. Erkė yra voragyvis – voragyviai net nėra vabzdžiai. O blakės – šešiakojai vabzdžiai.
– Kokia yra patalinė blakė?
– Ją rasti dabar vis sunkiau, nors ji dar nėra retas vabzdys. Teko skaityti, kad jos buvo užpuolusios JAV viešbučius. Atsimenu, labai seniai, prieš daugelį metų, jos buvo studentų bendrabučių gyventojos.
Blakės pavojingos, nes jos – kraują geriantys parazitai. Ne tik žmogaus, bet šiltakraujų gyvūnų. Jos gali pakenkti ir šunims, ir kitiems augintiniams. Vis dėlto nėra įrodyta, kad blakės platina ligas – jos gali būti ligų nešiotojos.
Beje, blakės – labai įdomus naktinis gyvūnas. Dieną slepiasi po apmušalais, netgi baldų kamšaluose, gali sofose gyventi. Auką susiranda pagal šilumą, kvapą ir išskiriamą anglies dvideginį. Tai tobulas mechanizmas. Pripampusios kraujo gali padidėti netgi du kartus ir sočios daugintis ir kenkti toliau. Svarbiausiai priemonė, apsauganti nuo blakių, – švara.
