Idėja gimė suvokus, kad reikia kažką keisti
Veterinarijos gydytojas Domas Paulavičius siekia, jog atsisveikinimas su mylimais žmonių augintiniais ateityje taptų pagarbus ir humaniškas. Ieškoti sprendimo būdų pastūmėjo faktas, jog žmonės vis dar nelabai žino, kaip elgtis su savo augintiniu jam nugaišus.
Daugelis žmonių vis dar renkasi primityviausią laidojimą būdą – palaidoti gyvūną namų kiemo, sodo teritorijoje ar netoliese esančiame miške. Nors tai dažniausias šeimininkų pasirinkimas, tačiau tai nėra vienintelė išeitis. Daugelis naminių gyvūnų yra užmigdomi veterinarijos klinikose, kuriose yra galimybė gyvūną palikti – jis bus utilizuojamas.
„Kai buvau jaunas studentas maniau, kad gyvūnas išvežamas kremuoti, o susidarę pelenai atskirai sunaikinami tam skirtomis priemonėmis. Deja, realybė yra kitokia, tačiau ne kiekvienas apie ją žino. Gyvūnai naikinami bendroje masėje su šalutinėmis fermų gyvūnų atliekomis, pagarbos šiame procese yra itin mažai“, – atviravo D.Paulavičius.
Veterinarijos gydytojui toks elgesys su gyvūnų palaikais pasirodė mažų mažiausiai nepriimtinas. O ir dauguma augintinių šeimininkų nedvejodami sutiktų, jog gyvūnas tampa tikru šeimos nariu, todėl ir atsisveikinimas su juo turėtų būti atitinkamas.
Kremavimas – humaniška ir ekologiška išeitis
Be įprasto laidojimo ir gyvūno utilizavimo bendrame katile, yra ir dar vienas būdas, kaip atsisveikinti su keturkoju šeimos nariu. Humaniškai atsisveikinti su savo augintiniu, galima renkantis individualų kremavimą. Lietuvoje yra tokia galimybė, nes šiuo metu veikia vienintelis naminių gyvūnų krematoriumas Tauragės rajone. Daugelis veterinarijos klinikų palaiko ryšius su šiuo krematoriumu ir yra pasiruošę suteikti visą reikalingą informaciją.
D.Paulavičiaus nuomone, gyvūnų kremavimas – vienas geriausių pasirinkimų. Šis atsisveikinimo būdas leidžia gyvūną gražiai pagerbti bei su juo atsisveikinti.
Augintinių kremacija vyksta jau daug metų, tačiau tai nebuvo plačiai siūloma arba prieinama iki pastarojo dešimtmečio. Per paskutiniuosius 30 metų visame pasaulyje atsirado augintinių krematoriumai. Gyvūnų laidojimo įpročiai keičiasi taip pat, kaip žmonių. Individualus augintinių kremavimas yra viena iš sparčiausiai augančių laidojimo rinkų pasaulyje, ypač Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir JAV. Nors mažais žingsneliais, bet gyvūnų kremacija populiarėja ir Lietuvoje. Ir priežasčių tam yra ne viena:
- su mylimu augintiniu atsisveikinama pagarbiai ir humaniškai;
- apsaugomos gamtoje esančios ekosistemos;
- palengvina išsiskyrimą, suteikia psichologinio lengvumo.
„Mano nuomone, kremacija – pažangus būdas, išjudinęs nusistovėjusias normas ir požiūrį į laidojimą, kuris tampa modernesis bei kur kas estetiškesnis. Augintinių krematoriume kiekvienas gyvūnas kremuojamas individualiai, o šeimininkai gali stebėti patį procesą ir būti tikri, jog tai tikrai jų augintinis“, – pasakojo D.Paulavičius.
Formuojamas naujas požiūris per socialinę inovaciją
Jei nusprendėte pasirinkti individualų naminių gyvūnų kremavimo būdą, tuomet kyla dar vienas aktualus klausimas: ką daryti su augintinio pelenais?
Kremavimas nėra paskutinysis žingsnis atsisveikinimo procese. Kremuotus augintinio palaikus reikia tinkamai palaidoti. Be įprastų laidojimo būdų, siūlomas ir gana naujas inovatyvus sprendimas – prisiminimų medžio sodinimas. „Šis laidojimo būdas gražiai užbaigia ir kartu pradeda naują etapą“ – teigia D. Paulavičius kartu su kolegomis – Nerijumi Makutėnu ir Paulium Grigaičiu – Lietuvoje pristatę „Memory Tree“.
„Esame jaunas socialinis verslas, siekiantis dalintis ne tik gražia idėja, bet ir norintis prisidėti bei padėti visiems augintinių mylėtojams. Matydami socialinę problemą ir tikėdami tuo, kad augintinio kremavimas yra humaniškiausias būdas atsisveikinti su savo keturkoju šeimos nariu, sukūrėme ekologišką rankų darbo urną gyvūnams, kuri suyra įkasta į žemę. Urna unikali tuo, kad kartu su augintinio pelenais pasodinamas prisiminimų medis, skirtas brangiausių atsiminimų išsaugojimui“, – teigia vaikinai. Po kremavimo augintinio pelenai gali virsti nauja gyvybės forma. Prisiminimų medelis žymi gyvūno istoriją, jo buvimą ir meilę, kuri kaskart augs augant medeliui.
Pagarbaus atsisveikinimo su augintiniais iniciatoriai atviri – pagrindinis tikslas ir tuo pat metu sunkiausia užduotis bus pakeisti žmonių požiūrį. Tiesa, šioje srityje naujovių nebuvo jau daug metų, todėl žmonės, kurie atranda tokį atsisveikinimo su augintiniais būdą, lieka patenkinti ir įsitikina, jog mirtis neprivalo būti gąsdinanti.
Ypač tais atvejais, kuomet su augintinio mirtimi susiduria vaikas. Anot „Memory Tree“ kūrėjų, mažiesiems augintinio netektis dažniausiai tampa pirmuoju kontaktu su mirtimi. „Kad vaikui netektį priimti būtų lengviau, vaikai gali dalyvauti procese, padėdami pasirinkti medelį, iškasdami duobutę ir pasodindami prisiminimų medį. Prisiminimų medžio sodinimas sutelkia dėmesį į gamtą tausojantį „gyvenimo ratą“. Tokiu būdu meilė turėtam gyvūnui išliks gyva ir toliau augs, o svarbiausia – tai leis vaikui pamatyti savo šeimos augintinio netektį visiškai kitokiu, mažiau traumuojančiu būdu.“
