Dėl didelio šalčio ir ledinių paviršių – žiema pavojingas laikas. Paprastai manoma, kad šunys dėl jų kailio yra atsparūs šalčiui, tačiau, tai yra klaidinga nuomonė. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius pažymi, kad storas gyvūno kailio sluoksnis neapsaugo visų kūno dalių, ypač, gali būti pažeidžiamos pėdos, kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu žemės paviršiumi, ausys ir nosis.
Kartais tiesiog yra per šalta, kad augintiniai galėtų būti lauke, nepriklausomai nuo jų kailio storio ar veislės.
Vertinant žemos aplinkos temperatūros poveikio riziką augintiniui, jų šeimininkai turėtų atsižvelgti į augintinio dydį, veislę, bendrą sveikatos būklę, ir, žinoma, pirmiausiai – į aplinkos temperatūrą ir oro sąlygas lauke.
Prisiminkite, kad termometrai gali rodyti vieną temperatūrą, tačiau esant vėjui šalčio pojūtis ir poveikis gali būti daug didesnis. Esant dideliam šalčiui bei pučiant stipriam vėjui ilgalaikis buvimas lauke nebus saugus nė vienam augintiniui. Kartais tiesiog yra per šalta, kad augintiniai galėtų būti lauke, nepriklausomai nuo jų kailio storio ar veislės.
Ilgai veikiant pavojingai žemai temperatūrai, gyvūnui gali iškilti nušalimų ar hipotermijos pavojus, kuris kyla, kai organizmas nebegali išlaikyti normalios kūno temperatūros. Šuns vangumas, kūno drebulys gali būti pirmasis požymis, kad augintiniui lauke yra peršalta ir jau laikas grįžti į šiltą patalpą.
Šuns amžius ir bendra sveikatos būklė taip pat gali padėti nustatyti augintinio toleranciją žemai temperatūrai. Augintinio šeimininkai dažniausiai žino gyvūno amžių, tačiau ne visada gali žinoti apie naujas ar pablogėjusias sveikatos problemas. Žiemos metas yra geras laikas nuvesti augintinį pas veterinarijos gydytoją sveikatos patikrinimui. Sveiki šunys labiau toleruoja žemas temperatūras nei tie, kurie turi sveikatos problemų.
Dr. E.Jacevičiaus nuomone, gyvūnams, sergantiems cukriniu diabetu, širdies ligomis, inkstų ligomis ar hormonų disbalansu gali būti sunkiau reguliuoti jų kūno temperatūrą ir jie gali būti labiau jautrūs šalčio poveikiui. Tas pats pasakytina apie labai jaunus ar labai senus naminius augintinius.
Žiemos metas augintiniui gali būti pavojingas ne tik dėl šalčio. Ledas, sniegas, druska ir cheminės medžiagos, naudojamos sniegui ar ledui tirpinti, gali pažeisti jūsų augintinių pėdas. Kiekvieną kartą, kai grįžtate iš pasivaikščiojimo lauke, nuvalykite ar nuplaukite augintinio pėdas. Taip pat, reguliariai tikrinkite pėdų padus dėl sužalojimų. Ledas ir sniegas gali sukelti skausmingus įtrūkimus ir kraujavimą. Vedžiojant augintinį lauke reguliariai patikrinkite ar nėra ant plaukų tarp pėdos pirštų sniego ar ledo sankaupų – tai gali sukelti šuns pėdų pažeidimus ar net nušalimą.
Specialistas pastebi, kad žiemą augintiniui reikia daugiau energijos, kad būtų tinkamai reguliuojama kūno temperatūra, todėl gali prireikti papildomų kalorijų. Svarbu nepadaryti klaidos maitinant per daug – nutukimas sukelia sveikatos problemas.
Augintiniai žiemą, kaip ir vasarą, gali jausti didelį troškulį, todėl būtinai reikia duoti daug gėlo vandens. Sniegas nėra vandens pakaitalas.
Dažnai užpildykite indus, kad išvengtumėte užšalimo. Niekada nenaudokite metalinio vandens indo lauke šaltu oru, nes jūsų šuo gali susižaloti liežuvį (šiltas, drėgnas liežuvis gali prilipti prie šalto metalinio paviršiaus).
Laikydamiesi šių atsargumo priemonių ir veterinarijos gydytojų patarimų, anot dr. E.Jacevičiaus, galite suteikti savo augintiniui saugų ir laimingą žiemos sezoną.
