Pagal atliktus tyrimus mūsų centrinė nervų sistema neprisimena viso vientiso įvykio. Jūsų galvoje užfiksuoti prisiminimai laikomi tarsi nuotraukos, atraminiai taškai, kurie padeda atkurti istoriją. Kyla klausimas, ar mes realiai išgyvename tai, kas vyksta aplink mus, jeigu nuolat savo prisiminimus perkuriame? Ką daryti žmogui, kuris nesugeba atpasakoti įvykių, užmiršta vakarykštę dieną ir guodžiasi, kad jo galva tiesiog „tuščia“?
Užsirašinėkite. Žmonės, kurie stengiasi savo gyvenimą įprasminti, mėgsta viską pažymėti savo sąsiuvinyje. Rašykite savo dienos įvykius, eigą, jausmus, sutiktus žmones. Sėdėkite kavinėje ir aprašinėkite aplinką, žmones. Tokiu būdu turėsite stipresnę atsiminimų atramą. Kalbant apie interviu žanrą, yra patariama ne uždavinėti klausimus pašnekovui, o analizuoti tekstus, kuriuos jis rašė, nes pašnekovas kalbėdamas gali jums meluoti. O jo tekstai, išdėstytos mintys kalba pačios už save.
Filmuokite. Dabar daugelis po ranka turi mobilųjį telefoną su kamera. Drąsiai filmuokite, įrašinėkite, komentuokite, ką matote. Įrašas neiškraipys jūsų istorijos. Buvo atliktas tyrimas: žmogus filmavo savo kasdienybę 5 mėnesius. Praėjus šiam laikotarpiui, tyrimo organizatoriai uždavinėjo klausimus būtent iš videomontažų, ką žmogus prisimena. Iš tiesų atitikimai buvo visiškai minimalūs, nes tyrimo dalyvis per 5 mėnesius užmiršo ne vieną įvykį.
Fiksuokite savo mintis. Lavindami atmintį mes daugiau susitelkiame į vizualinius prisiminimus. Tačiau kartais mes negalime prisiminti savo paties idėjų, minčių, kurios yra vertos dėmesio. Vieną akimirką sukūrėte, kitą jau negalite atsiminti! Apmaudu, tiesa? Užsirašykite kūrybines mintis arba jas išreikškite garsiai, kad kas nors iš artimųjų išgirstų ir primintų, nes dažnai neišsikalbėdami apie idėją, mes ją „palaidojame“ savo galvoje.
„Darant šiuos tris žingsnius yra minimalus šansas, kad mes suvoksime save, kokie esame. Jeigu dabar nefiksuojate savo prisiminimų vizualiai, garsu ar tekstu, jūs prisimenate save tokį, kokį norite atsiminti, sukurdami naujus dalykus“, – komentuoja psichologas, Kauno jaunimo mokyklos direktorius Tomas Lagūnavičius.
