Su sertifikuota „KonMari“ metodo konsultante Urte Urbonavičiene jau aptarėme, kaip atsirinkti daiktus, kurių apsupti iš tiesų norime gyventi ir kurie mus džiugina.
Šį kartą pokalbis apie tai, kaip daiktams, kuriuos pasilikome, rasti vietą namuose. Pasak pašnekovės, yra keletas labai paprastų ir lengvai įsimenamų principų, kuriuos nesunkiai pritaikysime savo namuose.
Vienos rūšies daiktai – vienoje vietoje
Regis, tikrai paprasta – batus laikome prie batų, tekstilę – prie tekstilės. Tuomet bus daug paprasčiau juos surasti, nepamiršime, kur juos pasidėjome ir pagal kokią logiką tą vietą pasirinkome.
Tačiau yra daiktų, kuriuos būtų galima priskirti skirtingoms kategorijoms arba visai neaišku, kokiai kategorijai jie priklauso. Tuomet tuos visus daiktus galima apjungti į vieną grupę, tarkime, pagal medžiagą, iš kurios jie pagaminti. Pavyzdžiui, įvairūs smulkūs daiktai iš molio arba iš metalo.
„Aš niekaip negalėjau suprasti, kur turi būti laikomos baterijos, lemputės, įkrovikliai ir pan. Tuomet pagalvojau, kad visus šiuos daiktus sieja energija, elektra. Ir dabar jie mano namuose guli viename stalčiuje. Aišku, ten nededu savo telefono ir kompiuterio įkroviklių, nes juos naudoju labai dažnai, jie guli prie kompiuterio ir prie telefono.
Beje, vienu metu supratau, kad ir mano nešiojamas kompiuteris, kurį nuolat naudoju ir visur nešioju, taip pat turi turėti savo stacionarią vietą, jam reikia paskirti atskirą lentyną, stalčių ar kokią nors kitą erdvę, į kurią jis visada sugrįžtų.
Taip pat ir telefonas turi turėti namuose savo vietą, nors taip pat jį nuolat nešiojuosi. Ir kiekvienas įkroviklis taip pat turi savo vietą, nepaisant to, kad beveik visada juos laikau elektros lizde. Kai aš tvarkausi, jie visi grįžta į savo vietas, nesvarbu – 1–2 minutėms ar kelioms valandoms“, – pasakojo Urtė.
Ji primygtinai siūlo atrasti vietą šiems daiktams, nes toks tvarkos atsiradimas namuose turės stiprų poveikį ir tvarkai galvoje.
„Klientai manęs dažnai klausia, ką daryti su nuolat naudojamais daiktais: atsiranda jausmas, kad jie tarsi kabo ore, nes nuolat atsiduria kitoje vietoje. Padedu kompiuterį, ant jo – knygą, ant jos – dar ką nors, taip ir kuriasi daiktų sankaupos. Bet kai kompiuteris turi savo vietą ir ant jo tu nieko nebededi, pojūtis visai kitoks“, – teigė pašnekovė.
Viską laikykite vertikalioje padėtyje
Antras principas – viską, ką tik įmanoma, laikyti vertikaliai, taip pat ir popierius (tam puikiai tinka specialūs segtuvai). Tokiu būdu daiktus nesunku surasti ir jie neužkraunami kitais daiktais. Be to, vertikali padėtis užima mažiau vietos.
Taip pat vertikaliai reikėtų laikyti ir drabužius, kurių nekabinate. Tam yra skirtas specialus, į origamį panašus „KonMari“ lankstymo būdas, kurio Urtė moko savo klientus. Kaip tai daryti, galima pasimokyti ir žiūrint filmukus internete.
Jeigu mes sugrūdame knygas ir dar uždedame jų ant viršaus, mums reikia padaryti tokią didelę pastangą norint ištraukti knygą, kad niekada jos netrauksime.
Šis lankstymo būdas ir drabužių laikymas vertikaliai leidžia juos greitai surasti ir pasiimti nesujaukiant visos spintos, nes aiškiai matome jų nugarėles, be to, namuose sutaupoma labai daug vietos. Tai tinka visiems drabužiams, taip pat ir apatiniam trikotažui, kojinėms.
„Yra drabužių, kuriuos nepatogu laikyti vertikaliai, pavyzdžiui, storus megztinius. Juos galima kabinti. Paprastai kabinami drabužiai iš labai plono arba labai storo audeklo“, – patarė metodo ekspertė.
Palikite tuščios erdvės
Dar vienas principas – neužstoti vienų daiktų kitais. Pavyzdžiui, jeigu padėta dėželė, ant jos neužkrauti dar vienos. Arba jeigu storus albumus norite padėti horizontaliai, daugiausiai viena ant kitos gali būti trys knygos.
„Mes paprastai nenaudojame daiktų, kuriuos sunku paimti, tai tinka ir knygoms. Jokiu būdu negalima knygų sugrūsti į lentyną. Lentynoje turėtų būti užpildyta tik 90 proc. erdvės, kad būtų lengva ištraukti ir galbūt tilptų nauja knyga.
O jeigu mes sugrūdame knygas ir dar uždedame jų ant viršaus, mums reikia padaryti tokią didelę pastangą norint ištraukti knygą, kad niekada jos netrauksime. Taip jau yra“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nepraktiški, bet gražūs daiktai
Natūralu, kad kiekvienuose namuose yra daiktų, kurie nenaudojami, bet stovi kaip dekoracijos, suteikiančios namams jaukumo. Dalis tokių daiktų dažnai būna dovanoti. Jeigu šie daiktai mus džiugina, mums patinka, užtikrintai juos reikia pasilikti. Šis metodas ne apie minimalizmą ar drastišką atsikratymą daiktais. Daiktų sumažėjimas namuose yra tik pasekmė, o ne tikslas. Tikslas yra peržiūrėti, su kokiais daiktais mes gyvename ir kurie daiktai mus džiugina.
Jeigu tos dovanotos figūrėlės ar vazelės jus slegia, ramiai galite su jomis atsisveikinti, nes savo tikslą jos jau įgyvendino.
„Pati Marie Kondo sako, kad dovanos tikslas – būti padovanotai. Ir jeigu tos dovanotos figūrėlės ar vazelės jus slegia, ramiai galite su jomis atsisveikinti, nes savo tikslą jos jau įgyvendino. Kitas žmogus šiuo daiktu turėjo intenciją jus pradžiuginti, skirti jums dėmesio, ir tai jau yra įvykę. Pats daiktas nėra toks svarbus, svarbiausias buvo jo dovanojimo veiksmas.
Jeigu jaučiatės nesmagiai išmesdami dovanas, vėliau atsidėkokite tam žmogui skirdami jam laiko. Pavyzdžiui, mama man padovanojo vazelę, kuri man labai nepatinka. Aš nusprendžiu su ja atsisveikinti, o tuomet nuvykstu pas mamą į svečius ir smagiai su ja pabendrauju. Beje, mamai visai nebūtina žinoti, kad išmetėte jos vazelę. Tai jūsų asmeninis reikalas“, – patarė Urtė.
Kita vertus, dovanas visada galima perdovanoti ar paaukoti tiems, kuriems šių daiktų iš tiesų reikia. Galiausiai internete yra daug atiduotuvių, kuriose žmonės susirenka keisčiausius daiktus ir juos panaudoja.
