- Kiekvieną dieną darote atminties lavinimo pratimus?
- Ne. Lavindamas atmintį remiuosi tam tikra logine sistema.
- Užtenka įvaldyti tokią sistemą ir atkrinta būtinybė kasdien mankštinti atminties raumenis tam, kad ji būtų sveika ir darbinga?
Kiekvienas žmogus gali lengvai įsidėmėti šimtus telefonų numerių, įvykių datų, žmonių vardų ir pan. – jam tereikia žinoti, kaip tai daryti.
- Kiekvienas žmogus gali lengvai įsidėmėti šimtus telefonų numerių, įvykių datų, žmonių vardų ir pan. – jam tereikia žinoti, kaip tai daryti. Aš žinau. Įsiminimo sistemos esmė – informacijos supaprastinimas koduojant vienokiu arba kitokiu būdu. Tarkim, skaičių derinys 474 man reiškia krokodilą, 570 – virdulį. Jeigu būtų svarbu įsiminti skaičių 474 570 ir vėliau jį atgaminti, aš nesistengčiau jo iškalti, bet į savo atminties stalčiuką pasidėčiau vaizdinį, kaip ant krokodilo pilu vandenį iš virdulio. Aišku, galimi ir kitokie šio šešeto įsiminimo būdai.
- Taigi panorėjusi galėčiau susikurti savo sistemą, padedančią, pavyzdžiui, įsidėmėti telefonų numerius ir kam jie priklauso?
- Taip. Telefono numerį daug lengviau įsiminti jį suskaidžius ir kiekvieną dalį prie ko nors pririšus – kad ir gimtadienio datos, krepšinio rezultato ir pan. Panorėjęs tokiu būdu galėčiau įsiminti kelis šimtus numerių. Nuogi, asociacijų ryšiais nesusaistyti skaičiai – toks abstraktus dalykas, kurį sunku išlaikyti atmintyje. Jos gerumą lemia logikos ir vaizduotės derinimas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Orų poveikis savijautai – ne tuščias pramanas
- Vargšai menininkai...
- Norite pasakyti, kad jų vaizduotė – labai gera, tačiau logika dažnai velkasi iš paskos? Tai – ne kliūtis. Galima įvaldyti kito žmogaus sukurtą sistemą (t. y. pasinaudoti svetima logika) ir ją papildyti savo vaizduote.
- Kokie yra kiekvienam prieinami būdai, kuriais, jūsų nuomone, galima palaikyti gerą atminties sveikatą visą gyvenimą?
- Kryžiažodžių sprendimas, knygų skaitymas... Bet vien skaitymas nepadės. Baigei knygos skyrių – mintyse pakartok, ką sužinojai. Užvertei paskutinį knygos lapą – pakartok visą knygos eigą. Bene geriausias, laiko patikrintas būdas – užsienio kalbų mokymasis.
- Kalti užsienio kalbos žodžius – taip nuobodu. Negi mechaninis naujų žodžių kišimas į galvą tikrai padeda?
Mechaninis žodžių kalimas atminties nelavina. Nežinomus žodžius verta susieti su tuo, kas jums žinoma.
- Mechaninis žodžių kalimas atminties nelavina. Nežinomus žodžius verta susieti su tuo, kas jums žinoma. Tarkim, „stalas“ – angliškai „desk“. Panašu į „diskas“. Kodėl gi nesusiejus „desk“ su vaizdiniu: ant stalo stovi mūsų garsusis sportininkas Virgilijus Alekna ir meta diską?.. Tada tarp dviejų žodžių atsiranda jungtis, kuri padeda prisiminti tai, ką norite prisiminti, nepalyginamai geriau nei mechaniškai iškalus. Kitą kartą, kai reikės atgaminti, kaip „stalas“ angliškai, atmintis pateiks jums susikurtą grandinę: „stalas“–„Alekna“–„diskas“–„desk“. Tokiu būdu per valandą galima įsiminti apie šimtą žodžių ir, kas labai svarbu, jie ilgai išlieka atmintyje. Pats esu tai išbandęs dvi savaites mokydamasis rusų ir lenkų kalbų. Įsitikinau, kad jau per savaitę įmanoma kalbėti tarzano kalba: „Aš eiti namas rytoj.“ Juk suprantate, ką noriu pasakyti, argi ne? O po trijų šešių mėnesių galima kalbėti visai neprastai ir gramatiškai taisyklingai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Suaugusieji irgi nori spalvinti
- Nėra ko tikėtis pagerinti atmintį, jei nesportuoji, nevalgai tam tikrų produktų?
- Sportas tikrai padeda, nes sportuojant paspartėja medžiagų apykaita, smegenys geriau apsirūpina deguonimi. O dėl maisto... Pasaulio čempionato, kuriame dalyvavau, nugalėtojas Benas Pridmore’as per pietų pertrauką stiprinosi hamburgeriu. Kiek žinau, tai nebuvo vienintelis hamburgeris jo gyvenime. Ir vyras ne pirmą kartą tapo geriausias pasaulyje. Žodžiu, vieni atmintį stiprina B grupės vitaminais, kiti – greituoju maistu... (Juokiasi.) Aš valgau viską (išskyrus baklažanus, nes jų skonis labai nepatinka), bet vitaminų, kurių nuperka mama, išgerti pamirštu. (Juokiasi.) Nemanau, kad man jų reikia, todėl ir pamirštu.
