Tarptautinė programa „Gifted“ vykdoma pagal pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos 3–18 metų vaikams ir intelekto koeficiento testavimo metodika. Daugelyje šalių jau daug metų skiriamos didelės investicijos siekiant atrasti ir ugdyti talentingų vaikų gebėjimus. Lietuvoje tokia programa organizuojama antrus metus.
Vytauto Didžiojo universitete vykdoma „Gifted“ programa remiasi pasaulinio mastu pripažinto Izraelio Ron Vardi centro, ugdančio talentingus vaikus, modeliu. Izraelyje programa veikia jau 35 metus. Šioje šalyje gabių vaikų ugdymas yra prioritetinė švietimo sritis, į kurią kryptingai investuojama, o mokymo procesas remiasi principu, jog vaikas turi būti matomas ir girdimas.
Moksleiviai „Gifted“ programoje gali ugdyti savo STEAM (biologijos, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos), meno, literatūros, skaitmeninės matematikos, istorijos, botanikos, psichologijos, savęs pažinimo, filosofijos, verslumo ir kitus gebėjimus, taip pat atkaklumo, kūrybingumo, kritinio mąstymo, analitinius ir komunikacinius įgūdžius.
„Teko aplankyti nemažai pasaulio šalių, domėtis ir kaupti informaciją, kaip ten ugdomi specialiųjų poreikių vaikai, ir didžiausią įspūdį man paliko Izraelio praktika. Ten jau daugiau nei 30 metų kryptingai investuojama į gabiuosius, nes tai būsimieji šalies lyderiai, gydytojai, išradėjai ir pan. Žydai mėgsta sakyti: tu negali būti viskuo, bet gali tapti bet kuo“, – dalinosi D.Tindžiulienė.
Statistiniais duomenimis, 30 proc. Nobelio premijos laureatų – žydai, 20 proc. pasaulio profesorių – irgi žydai. Pasak pašnekovės, šie skaičiai rodo, kad tikras turtas yra mobilus ir tai yra žinios, o talentingų vaikų yra ne tik kiekviename Lietuvos mieste, bet ir miestelyje ar kaime. Tik reikia juos atrasti.
– Kuo Izraelio švietimo sistema skiriasi nuo Lietuvos ir kitų šalių švietimo sistemų?
– Ko gera, pradėti reikėtų nuo mamos ir tėčio, t. y. kaip su vaiku elgiasi pati šeima. Žydų šeimos savo vaikus giria, ką jie bedarytų. Jeigu vaikas, tarkime, nupiešė kokią nors nesąmonę, pas mus tėvai taip ir pasakytų – esą kokią čia nesąmonę nupiešei, eik ir nupiešk gražiai. O žydų mama sakys: „Kaip gražu, tu beveik Salvadoras Dali, kaip nuostabiai nupiešei!“ Ji pasikvies kaimynę, močiutę, tą paveikslą pakabins matomiausioje vietoje, ir visi, eidami pro šalį, aikčios ir žavėsis.
Kokį poveikį tai turi? Vaikas tikrai pasidomės, kas toks buvo Salvadoras Dali ir kuo ypatingi jo paveikslai. Jis įgis pasitikėjimo savimi, nes jo niekas nekritikuoja, o kai savimi pasitiki, nebijai klysti.
Dar vienas svarbus dalykas – klausimo galia. Vaikai nuo mažens mokomi užduoti klausimus, nes tik klausdamas vaikas sužino. Pas mus dažnai būna atvirkščiai – vaikai bijo klausti, bijo pasirodyti kvailesni, todėl „Gifted“ programoje taip pat mokome vaikus klausti.
Tai nelengva, nes mokykloje gabiems vaikams kartais būna nuobodu, kartais jie praranda motyvaciją domėtis, kartais toks vaikas būna nepastebimas, tampa tylus, nes jeigu nuolat kelia ranką, greitai nusibosta bendraamžiams. Jam sakoma: „Tu patylėk, leisk kitiems pasisakyti.“ Ir vaikas susigūžia, užsidaro, pradeda jausti socialinį vienišumą.
Gabūs vaikai yra visapusiški, nestandartiniai. Ir ne paslaptis, kad mokytojams kartais jie būna nepatogūs, nes dažnai klausia ne vietoje ir ne laiku arba nori pasisakyti, nes žino daugiau. Jie kaip kempinės – sugeria labai daug informacijos, labai greitai ją perdirba, jų protas labai „didelis“, bet nėra brandus emociškai. Toks vaikas gali būti labai protingas, bet labai pažeidžiamas.
– Kaip vyksta mokymai šios programos metu?
– Šiuo metu turime trečiokus ir vienuoliktokus. Ir vieniems, ir kitiems nėra atskirų dalykų, pavyzdžiui, matematikos, lietuvių kalbos ar menų, – jie integruoti vieni į kitus. Vaikai net nepastebi, kada matematika pereina į menus, o menai – į matematiką. Pavyzdžiui, jie nagrinėja Leonardo da Vinci paveikslą ir apskaičiuoja jo perimetrą, portrete esančio žmogaus akių dydį ir pan. Biologijos pamokoje gali būti skaičiuojamas sraigės greitis, medžio amžius ir pan.
Be to, programa yra lanksti. Jeigu mokytojas susiplanavo temą apie lietų, bet staiga pasnigo, jis tuoj pat persiorientuoja. Jeigu vaikui kilo klausimų, mokytojas padarys viską, kad į tuos klausimus atsakytų. Pavyzdžiui, mokytojas parodė nuotrauką, kurioje pavaizduota pakalnutė, ir klausia, kokia čia gėlė. Pakyla ranka ir vaikas sako, kad žino jos pavadinimą angliškai, bet neatsimena lietuviškai.
Tuomet mokytojas sako: „Aš žinau, kaip ji vadinasi lietuviškai, bet būtinai pažiūrėsiu, kaip ji vadinasi angliškai.“ Taigi mokytojas ir mokinys yra absoliučiai lygiateisiai, lygiaverčiai žmonės, galintys diskutuoti. Juolab kad mūsų mokytojai yra specialiai paruošti – jie mokėsi ne vienerius metus, kad galėtų dalyvauti šioje programoje. Mūsų mokytojai – didžiausias programos turtas.
Vienuoliktokai, pavyzdžiui, sprendžia tokias užduotis: kodėl medžio šakos, žaibo piešinys ir žmogaus kraujagyslės sudaro vienodas formas? Jie sukuria tokias matematines formules, kad galima tik stebėtis!
Taip pat vyksta asmenybinis ugdymas apie tai, kas aš esu, koks aš, kodėl esu toks, ką man reiškia draugas, kas yra atjauta ir pan.
Dar vienas svarbus programos komponentas – psichologinė platforma. Juk tiek vaikams, tiek tėvams bei mokytojams iškyla įvairių klausimų. Šioje platformoje visi turi progą pasisakyti ir tai labai svarbu, nes vaikai mokosi nebijoti išreikšti save ir nesidrovėti savo žinių. Mat kartais jie drovisi. Taip pat vykdomos individualios konsultacijos, ateityje planuojami seminarai tėvų pasiūlytomis jiems aktualiomis temomis.
Vaikai pas mus ateina kartą per savaitę, užsiėmimų trukmė – trys valandos. Pernai užsiėmimai vyko tik Kaune, tačiau nuo rudens mūsų centras atsidarys ir Vilniuje. Šiemet Kaune komplektuojame šeštadieninę priešmokyklinę vaikų grupę, nes kuo anksčiau toks vaikas pradedamas ugdyti, tuo greičiau vystosi jo pažintiniai gebėjimai ir tuo laimingesnis jis auga.
Taip pat turėsime trečiokus, ketvirtokus, penktokus, dešimtokus ir vienuoliktokus. Vasarą planuojame stovyklas, numatyti vaikų ir mokytojų mainai su Ron Vardi centru Izraelyje.
– Ar vaikas iš karto nukreipiamas tam tikra kryptimi, kuri jam geriausiai sekasi?
– Izraelyje vaikai nukreipiami ten, kur jiems geriausiai sekasi, bet jie gali išbandyti ir daugiau sričių. Panašiai pasielgėme ir mes. Mums pasirodė, kad vaikai dar nelabai supranta, kokio konkrečiai modulio jie nori, todėl siūlome jiems per metus išbandyti visus mūsų pasiūlytus modulius, kad suprastų, kas jiems labiausiai patinka. Iš tiesų jiems taip ir „skaniau“, jie neužsibūna vienoje temoje, per mokslo metus išbando visus tris modulius. Ir tai pasiteisina.
Vaikams labai svarbu pabūti šalia tokių, kaip jie patys. Jūs neįsivaizduojate, kaip jie diskutuoja! Net mūsų mokytojai juokauja: „Kaip aš juos mokysiu, jeigu jie žino daugiau už mane.“ Vienuoliktokams vyksta paskaitos ir iš Izraelio, pavyzdžiui, karinių oro pajėgų generolas jiems pasakoja apie lyderystę, Izraelio psichologai – apie tai, kaip pažinti save. Mūsų vaikai laisvai kalba keliomis kalbomis, taigi jiems ne problema klausytis užsieniečių.
Kitais metais šie vienuoliktokai jau galės tapti Vytauto Didžiojo universiteto studentais – laisvaisiais klausytojais. Kai jie pasirinks savo kryptį, mes jiems rasime mentorių – patį geriausią tos srities specialistą. Jeigu norėsis apimti daugiau sričių, sudarysime ir tokias sąlygas.
– Kas yra gabus vaikas – kaip jį būtų galima apibrėžti?
– Gabiu laikomas tas vaikas, kuris turi žinių ir gebėjimų, kuriais lenkia savo bendraamžius. Jis nebūtinai gerai mokosi. Tai gali būti ir gabus tinginys, gali būti tylus, ramus, neatsiskleidęs vaikas, bet savyje turintis nepaprastai daug potencialo.
Į programą atrenkami vaikai testavimo būdu. Tai Izraelio valstybėje naudojami testai, tik adaptuoti mūsų vaikams. Testavimo procesas yra labai atsakingas ir įdomus, vaikams nesukeliantis streso, orientuotas į sėkmę. Gautas rezultatas – objektyvus rodiklis, pagal kurį vaikai priimami į programą. Atranka vyksta tokiu principu: atspirties tašku pasirenkamas gautas aukščiausias pretendentų IQ rezultatas ir, skaičiuodami nuo jo žemyn, priimame tiek vaikų, kiek galime priimti. Šiuo metu Kaune turime 60 vaikų. Kitais metais Kaune ir Vilniuje planuojame priimti po 150 vaikų.
Yra sakoma: laimingas tas, kuris daro tai, kas, jo manymu, yra prasminga. Mes jaučiamės labai laimingi, nes tikime, kad darome labai prasmingą ir reikalingą darbą. Kartais pavargstame būti ledlaužiais, bet kai pamatai tų vaikų akis, visas nuovargis išnyksta.
Mokymasis yra viso gyvenimo procesas ir, naudodamiesi proga, labai kviečiame prisijungti verslo atstovus arba žmones, kurie mato šios programos prasmę ir galėtų prisidėti finansais, paslaugomis, priemonėmis ar tuo, kuo gali. Šiems vaikams visko reikia daug daugiau.
