Pradžiai – noriu prisistatyti. Esu žmogus, kuris kavą gerią nuo vaikystės, turbūt – nuo dešimties. Tada, ypač ankstyvais žiemos rytais, kavą su šiltu pienu man ruošdavo mama. Nors mūsų šeimoje nebuvo nė vieno rimto kavos gurmano, bet užpiltinę gėrėme visi. Todėl prie tokio gėrimo buvau pripratusi daug metų.
Tradicijos ėmė keistis universiteto laikais. Tada dovanų gavau pirmąjį itališką kavinuką. Jis buvo senas ir sunkus, o kai užvirdavo, šnypšdavo kaip garvežys. Jame virta (net nesvarbu kokios rūšies) kava atrodė ypatinga. Tai buvo paskata ieškoti ir kitų kavos virimo alternatyvų.
Apie tuos kitus būdus
Užpiltinės kavos nebegeriu jau seniai, nebent kai ja kas vaišina svečiuose. Savo namuose šiuo metu turiu tris, kavai gaminti skirtus prietaisus, kuriuos renkuosi pagal tai, kiek turiu laiko. Pavyzdžiui, filtrinę kavą dažniausiai ruošiu, kai lėtų savaitgalio pusryčių metu susirenka būrys draugų, ir jos reikia daug, nuolat, ilgam.
Kavą su amerikietišku „aeropress“ aparatu verdu taip pat retai, kai turiu daug laiko. Šis gaminimo būdas reikalauja kiek daugiau pastangų, nors rezultatas visuomet būna malonus. „Aeropress“ taip pat išsitraukiu, kai į svečius ateina tėtis – jis vis dar ruošia užpiltinę kavą, o aš neįkyriai mėginu jį sudominti ir kitomis alternatyvomis.
Dar yra „moka“ kavavirė, kuri visada stovi ant kaitlentės. „Moka“ būdu ruoštą kavą su pienu turbūt renkuosi dažniausiai, ypač pusryčiams. Ją užstatau kaisti tik atsikėlusi ir po maždaug penkių minučių jau bundu nuo jos aromato.
Kai prieš savaitę gavau pasiūlymą išmėginti kapsulinį kavos virimo aparatą, pripažinsiu, didelių lūkesčių neturėjau. Vietoj to turėjau daug išankstinių nuostatų apie kavą, kurios ragauti, tiesą sakant, teko labai nedaug. Kaip dažnai nutinka tokiais atvejais, likau maloniai nustebinta. Paaiškinsiu, kodėl.
Apie tas 30 sekundžių
Kai kavos užsisakome kur nors restorane ar kavos virimo namuose, žinome, jog ją ruošia nemenkus pinigus kainuojančiu aparatu. Profesionalų kavos virimo aparatą įsigyti gali tikrai ne kiekvienas, be to, jam reikia vietos, kur stovėti.
Pigesni kavos aparatai, kaip ir pigesni įrenginiai, dažniausiai turi du esminius trūkumus. Juos iš karto reikia kruopščiai išplauti (yra daug sudedamųjų detalių), o po metų ar kelių jie ima gesti. Vieno gamintojo aparatą buvau įsigijusi prieš kelis metus, ir jis vis dar stovi spintoje (sugedęs).
Konkretus kapsulinis aparatas, kurį mėginau praėjusią savaitę, Nescafé Dolce Gusto COLORS išsiskiria savo paprastumu, nors jo kaina tikrai nėra didelė. Šio aparato valdymo instrukcija yra tokia banali, kad gamintojas net nepateikia atskiros knygutės – viskas paaiškinta dėžėje, ant įpakavimo. Be to, jis užima nedaug vietos, tad tilps ir itin mažoje virtuvėje.
Kapsulinį aparatą sudaro keturios dalys – korpusas, talpa vandeniui, įdėklas kapsulei ir padėkliukas puodeliui. Jos išsitraukia ir susideda taip lengvai, kad kakavos (nes galima pasidaryti ne tik kavos) be vargo paruošti sau galėtų ir vaikas.
Tereikia įdėti norimą kapsulę, pasirinkti užpilamo vandens kiekį (nurodytą ant kapsulės) ir paspausti vieną mygtuką. Pastarasis leidžia pasirinkti, ar gėrimas bus karštas, ar šaltas. Kavos gaminimo procesas užtrunka iki 30 sekundžių, o jeigu gaminate tik espresso – vos kelias akimirkas.
Apie pačią kavą
Dėl skonio nesiginčijama – toks yra posakis, jis tinka ir šiame kontekste. Manyčiau, kad apie kapsulinę kavą pasakyti galima paprastai: tai kava kiekvienai dienai, kuri įtiks daugelio skoniui. Pripratusiems prie „užpiltinės“ kavos tai bus didelis kokybinis šuolis. Gamintojas siūlo rinktis iš daugiau nei 10–ies kavos ir kitų karštų gėrimų rūšių – nuo paprasčiausio espresso iki karamelinės latte, nuo šokoladinio chocochino, kakavos iki espresso be kofeino ir t.t.
Svarbu ir tai, kad ruošiant šią kavą nereikia ypatingų baristo įgūdžių. Imkime, kad ir latte pavyzdį. Šio kavos gėrimo nepasigaminsite, jei namie neturite putų plakimo aparato ar specialaus pieno kaitinimo puodelio. Latte esmė – kava turi atsidurti viduryje tarp putų (viršuje) ir šilto pieno (apačioje).
Tuo tarpu turint kapsulinį aparatą nereikia jokios papildomos įrangos, netgi pieno, jeigu jo beveik nevartojate. Norėdami pasigaminti latte, iš pradžių turite pasirinkti kapsulę, kurioje yra pienas (šios kapsulės parduodamos bendrame latte komplekte), ir tada ant viršaus pilti espresso. Rezultatas bus toks, kokį matote nuotraukoje.
Išvados
Manau, kad kapsulinis kavos virimo aparatas – geras startas tiems, kas kavą vis dar geria tuo tradiciniu būdu. Pripratę prie kavos be tirščių, patikėkite, nebenorėsite nieko kito, nebent dar kažko naujo, ką atrasti jums ir linkiu – kavos skonių pasaulis yra platus, įvairus ir įdomus.
Galbūt ši kava ir nenustebins užkietėjusio kavos gurmano, tačiau net ir gurmanas kartais neturi laiko kavos virimui. Ypač, kai reikia labai skubėti, o tą „šotą“ espresso išgerti tiesiog būtina. 30 sekundžių – ir galite eiti pro duris, nejungdami nei virdulio, nei viryklės. Taigi, verta išmėginti.
Daugiau informacijos čia.