Ar žinote, kas yra kompleksai? Kai susitelkiama į kažkokią savo detalę, kai nerimas dėl jos perauga visas normalias ribas. Pavyzdžiui, moteris, dėvinti 46 rūbų dydį, galvoja, kad ji tokia stora, jog visi atsisuka į ją pažiūrėti. Žmogus nuolat jaučia nerimą dėl savo ypatingumo, jam atrodo, kad ir aplinkiniams tai įdomu. Jeigu atmestume keletą retų išimčių, iš tikrųjų yra visai ne taip.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ko bijo stiprioji lytis: 8 didžiausi vyrų kompleksai
Aš atradau dėsningumą. Svetimą išvaizdą kritikuoja negražūs. Svetimas algas aptarinėja vargšai. Apie moterišką aseksualumą, riebalus ir senatvę rėkia vyrai, išgyvenantys libido mažėjimo stadiją.
„Šiandien, kol tvarkiau reikalus ir pirkau pirkinius, aš mačiau kelis tūkstančius žmonių. Tačiau aš negalėčiau apibūdinti nei vieno iš jų, gal išskyrus tuos, kuriuos sutinku kasdien. Aš neatsimenu nei jų ūgio, nei svorio, nei akių spalvos, nei ausų formos, nei kuprelės ant nosies. Man visiškai nerūpi svetimi užpakaliai, ausys, tricepsai, antakių forma. Man visai nesvarbu, kiek jie uždirba, kiek valgo, kada ištekėjo ir koks jų išsilavinimas.
Mano paroje pernelyg mažai laiko, kad kreipčiau dėmesį į tokias smulkmenas. Būtent taip yra daugelio žmonių gyvenimuose. Visi aplinkiniai apie mus pamirš jau po kelių sekundžių. Jiems visiems ant mūsų nusispjauti“, – rašo tinklaraštininkė.
Tačiau yra keletas žmonių, kurie iš tikrųjų mumis domisi. Kartais tai mūsų būsimi draugai ar meilužiai. Tačiau Morenos nuomone, dažniausiai kiti mumis domisi tik tam, kad išspautų šiek tiek nuodų. Kai kurie juk nuolat „apdovanoja“ mus kritiniais pastebėjais, tad verta susimąstyti – kodėl?
„Kodėl tą prašalaitę ar pagyvenusį vyriškį taip domina mano lūpos, rankos, užpakalis, alga ar tai, su kuo aš praleidau naktį? Koks jiems skirtumas? Kaip aš galiu paveikti jų gyvenimo kokybę? Akivaizdu, kad niekaip! Vienintelis tokio elgesio paaiškinimas – kompleksai.
Kompleksuoti žmonės nuolat lygina save su kitais, stengdamiesi patvirtinti savo normalumą, todėl mes ir patenkame į jų matymo lauką. Kažkokia mūsų išvaizdos detalė virsta savotišku detonatoriumi, kuris susprogdina komplekso aktyvavimo mechanizmą. Ir kompleksas pasirodo paviršiuje kartu su visa griaunamąja jėga“, – rašo moteris.
Ji prisimena vieną vyresnio amžiaus (70 m.) bendradarbį, kuris nurodinėjo jai, ko ji neturi valgyti, kokius turi daryti tempimo pratimus, kaip pakeisti šukuoseną. Visų jo nurodymų tikslas buvo išaiškinti jai, kad jeigu to nedarys, joks vyras nenorės su ja mylėtis.
„Mano lytinis gyvenimas ir mano seksualumas jį taip domino, kad aš nejučia pagalvojau – o ar ne dėl savo asmeninės potencijos jis taip pergyvena? Būtent taip mūsų didžiausios ir slapčiausios baimės išlenda į paviršių. Man tai akivaizdžiai matosi, nes galiu analizuoti tūkstančius piktų komentarų, kuriuos rašo patys įvairiausi žmonės.
Aš atradau dėsningumą. Svetimą išvaizdą kritikuoja negražūs. Svetimas algas aptarinėja vargšai. Apie moterišką aseksualumą, riebalus ir senatvę rėkia vyrai, išgyvenantys libido mažėjimo stadiją. Susitelkę į išsilavinimo klausimą – šiek tiek kvailoki. Apie vaikų kiekį komentuoja neturintys jokių kitų pasiekimų... Stambius žmones peikia besilaikantys dietos ar tie, kurie linkę tukti... Išimčių nėra.
Todėl kiekvieną kartą, kai jūs atidarote burną, kad pasakytumėte eilinę bjaurastį, jūs demonstruojate tik asmeninius kompleksus. Jūs stovite nuogi prieš aplinkinius, kuriems tampa matomos visos jūsų slaptos baimės. Patikėkite, tą labai lengva pamatyti“, – dėsto tinklaraštininkė.
Ji svarsto, jog kompleksus mumyse suformuoja mūsų tėvai dar vaikystėje, kai susikūprinusią mergaitę mama vis muša per nugarą, kad išsitiestų, ir daro tą viešai; kai šiek tiek pastambėjusią mergaitę mama „perspėja“, jog su tokiu užpakaliu ji niekada neištekės; ko nors bijantį berniuką tėvas „drąsina“ bausmėmis ir diržu. „Jau nekalbant apie nuolatinį vaiko lyginimą su kaimynų berniuku ar klasioku. Būtent toks tėvų elgesys deda pagrindą formuotis būsimiems kompleksams. Kuo pavojingi kompleksai? Jie verčia mus didesnę dalį laiko galvoti apie tai, kas nesvarbu niekam, išskyrus mus pačius“, – rašo Morana.
TAIP PAT SKAITYKITE: Frazės, kuriomis tėvai labiausiai skaudina savo vaikus
Kai kažkas kitas yra kritikuojamas ar iš jo šaipomąsi, tame nėra mūsų pačių pasitikėjimo savimi. O pasitikėjimas savo jėgomis padeda greičiau sulaukti sėkmės nei tariamo idealumo paieškos.
„Norite, aš jums papasakosiu apie merginą su dideliu užpakaliu? Jos užpakalis buvo labai didelis, pusantro metro, ne mažiau. Sulieknėti šiai merginai jokių šansų, nes visur kitur ji buvo liekna. Ir žinote ką? Ji nepuolė slėptis po lova, o susikūrė „Instagram“ paskyrą ir ėmė pelningai pardavinėti savo fizinį trūkumą, pažiūrėti jos užpakalį galima už 12 dolerių.
Dar daugiau. Aš dirbau su moterimi, kuri turėjo ne mažesnį užpakalį nei ta mergina. Žinote, ką darė ji? Dėvėjo ryškius rūbus, turėjo ilgus plaukus, dažė lūpas raudonai ir vos spėjo atsimušinėti nuo vyrų. Ir ji niekada, niekada nešvirkštė nuodų apie kitų išvaizdą. Kai neturi kompleksų, gali bet kurį trūkumą panaudoti kaip kozirį, iš citrinos padaryti liomonadą. O kai esi pilnas kompleksų, tuomet gyvenimas tampa nepakeliamu, ir nuo jūsų nusigręžia aplinkiniai“, – tvirtina tinklaraštininkė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vyras, jūs ir jūsų kompleksai. Ar viską padarėte dėl savo laimės?
Atskirti kompleksuotą žmogų lengva – jis kabinėjasi prie kitų žmonių trūkumų. „Mano manymu, žymiai geriau spinduliuoti pasitikėjimą. Girkite kitus. Girkite viską, kas jums patinka aplinkiniuose. Susitelkite į pozityvą, ir tada pozityvas susitelks į jus“, – pataria M.Morana.