Pinigus leidžia bendrai
Vos apsigyvenusi kartu su vyru, Ieva (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) iš karto ėmė vesti bendrą biudžetą. Nors pora neturi bendros sąskaitos, į kurią perkeltų savo gaunamas pajamas, jie naudojasi visais pinigais, esančiais šeimoje.
„Mes dalinamės banko kortelėmis. Esame susitarę, kad iš mano atlyginimo atsiskaitome už nuomą, o iš vyro – už komunalinius mokesčius. Likučius naudojame bendrai. Jei važiuoju į parduotuvę ir vyro kortelėje yra daugiau pinigų, imu ją. Taip pat elgiasi ir jis“, – aiškina moteris.
Dėl visų asmeninių išlaidų pora visada pasitaria. Pati Ieva šiuo metu studijuoja, todėl, kaip pati sako, tenka atsakingai pasižiūrėti, kiek pinigų iš biudžeto tam galima skirti.
„Pavyzdžiui, mano vyras yra žūklės entuziastas, perka reikmenis, todėl su manimi dėl to pasitaria. Jeigu užsinoriu akių šešėlių, pasikalbame. Taip pat yra, jei sugalvoju, kad noriu apsikirpti ar pakeisti plaukų spalvą. Dabar turime gana įtemptą biudžetą, tad paskaičiuojame, kiek turime pinigų, ir nusprendžiame, ar šį mėnesį galime įtraukti papildomų išlaidų“, – pasakoja pašnekovė.
Paskaičiuojame, kiek turime pinigų, ir nusprendžiame, ar šį mėnesį galime įtraukti papildomų išlaidų.
Anot Ievos, taip tvarkyti biudžetą jiedu su vyru ėmė natūraliai. Moteris dar anksčiau buvo įpratusi taip gyventi, o dabar suvokė, kad jie yra šeima ir bendras vienetas.
„Anksčiau gyvenau su gera savo drauge, todėl biudžetą tvarkėme panašiai. Nebuvome tiksliai pasiskirsčiusios, kad ji už nuomą moka tiek, o aš – tiek. Jei vienai būdavo lengvesnis mėnuo, o kitai – sunkesnis, padėdavome, pirkdavome kartu produktus, – sako Ieva.
– Gal taip yra todėl, nes šiuo metu su vyru turime limituotas pajamas. Jos nėra tokios, kad mums liktų pinigų pasitaupyti – gyvename nuo algos iki algos.“
Gyvendama su ribotu biudžetu, pora neturi asmeninių santaupų. Vis dėlto Ieva teigia pasvarstanti, kad ateityje, kai pabaigs studijas ir uždirbs daugiau, pinigų atsidės.
„Prieš man pradedant studijuoti buvo laikotarpis, kai gavau didesnes pajamas. Vyras, nors turėjo asmeninių santaupų, pirkdamas sau reikalingą įrangą, vis tiek paklausė, ar aš neprieštarauju. Nėra taip, kad vienas kito atsiklausiame – mes, kaip partneriai, kartu priimame finansinius sprendimus, – tikina Ieva.
– Ne kartą esu girdėjusi, jog moteris visada privalo turėti pinigų, kad, jei įvyktų skyrybos, galėtų išgyventi. Šiai dienai apie tai negalvoju, o ateityje, manau, šį klausimą sau išsikelsiu. Tačiau tą darysiu ne dėl „jeigu kas“, o dėl mūsų šeimos.“