„Bulvės mane sužavėjo vaikystėje (kiek save pamenu). Nepaprastai gražūs man būdavo žydinčių bulvių laukeliai – baltuoja baltų žiedų lopinėlis, o dirvos pakraštyje nubrėžtos 3–5 tamsiai mėlynos vagos, atrodo, lyg ten upelis nuvinguriavo.
Kitoje pusėje, kaimynų bulvių lauke, lengvas melsvumo debesėlis nutūpęs... Ir dar kiekvieno žiedelio spalvą paryškina geltoni viduriukai. Juk bulvių žiedų grožiu buvo susižavėjusi ir Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė, kuri eidama į puotą savo šukuoseną pasipuošdavo bulvių žiedais. Jau ir mūsų floristai atkreipė dėmesį į bulvių žiedų žavesį – įpinama į Joninių vainikus, sužydi puokštelėse“, – pasakoja Danutė.
Įsigijusi sodą moteris iš pradžių augino įprastas bulves, bet atsivėrus internetiniam langui pradėjo žvalgytis naujesnių, įdomesnių veislių. Pirma mėlynųjų bulvių veislė buvo Salad Blue – po tamsia luobele šviesus ratas ir tik po juo pasirodo violetinė spalva. Verdant šios bulvės įgauna melsvą atspalvį, nesukrenta, yra kietokos.
Kokios bulvės labiausiai tinka skrudinti?
„Iš derlingų Škotijos lygumų atkeliavo ryškiai mėlynos Purple Majesty. Termiškai apdorojant šios bulvės nekeičia spalvos, yra miltingos, greitai suverdančios. Vėliau tas pats ūkininkas padovanojo Pink Gypsy – luobelė marga, rausvos ir rusvos spalvos. Ši bulvių veislė vadinama lupenine, nes bulvės verdamos ir patiekiamos nenuluptos.
Bulvės grožis slypi margume. Ir Apachi apsigyveno mano darže. Luobelės spalvingumas panašus į Pink Gypsy. Auginu ir milžines Pippe, ir mėlynakes Kestrel. Abiejų veislių bulvių vidus gelsvas. Pippe puikiai tinka skrudintų bulvyčių gamybai. Kestrel – puikaus skonio ankstyva veislė, atspari ligoms“, – sako D.Jazdauskienė.
Šiemet moteris žada auginti bulves raudonu vidumi. „Jau turiu dailių dešrelių formos Rote Emmilie gumbų. Smalsumas nepatenkintas – bandau iš sėklų auginti raudongumbes Red Mountain Burgundija. Kol kas jos tik daigyne žaliuoja, atšilus keliaus į lysvę. Kadangi bulvės nelabai mėgsta būti persodinamos, daigus auginu kiaušinių lukštuose. Bus sodinama su lukštais, kurie vėliau sutraiškomi žemėje“, – pataria augintoja.
Labiausiai patinka mėlynosios bulvės
„Iš visų savo darže auginamų bulvių veislių pirmenybę teikiu mėlynosioms Purple Majesty, nes jos mane paperka ryškia spalva, skoniu. Šios bulvės gražiai paspalvina ir baltą mišrainę, ir žarijose folijoje kepamas daržoves (morkos, bulvių įvairovė, paprika, mėsa). Ir bulvių košė ryški, tik neįpratusiam gal pirmąkart ir sunku įveikti tą spalvos barjerą. Tik sriuba su mėlynosiomis bulvėmis ir man, pripratusiai prie spalvos, nevalgoma. Nuoviras purvinos, murzinos spalvos. Išvirtos dubenyje akis traukia ir dvispalvės Pink Gypsy. Mėgstamos ir mūsiškės Solista, Melody, Vineta.
Ar labai skiriasi spalvotų bulvių auginimas nuo įprastinių? „Išskirtinės priežiūros spalvotosioms neteikiu. Sodinu kartu su įprastomis bulvėmis. Bulvės mėgsta trąšią, apšviestą, bet ne saulėkaitos vietą. Nori drėgmės, bet nepakančios užmirkusioms dirvoms. Įnoringos ir šalia augantiems kaimynams, ne bet kas patinka. Margoji Pink Gypsy prašosi pasodinama į plačias vagas, Pippe turi augti pakraštyje, nes užaugina aukštus ir vešlius bulvienojus. Mėlynosios Purple Majesty labai gyvybingos, šiltame rūsyje gali pradėti dygti net gruodžio mėnesį. Įspėjus jų kaprizus ir norus, galima tikėtis ir gausaus derliaus“, – patarimais dalijasi Danutė.
Mėlynųjų bulvių vengia kolorado vabalai. „Maniau, gal kvapas netinka, gal kietesni lapai, bet neseniai aptikau straipsnį, kad tam turi įtakos antocianinai. Jie atbaido kenkėjus, suteikia atsparumą ligoms. Koloradai nevengia kitų veislių bulvių, bet kadangi mano laukas nedidelis, vabaliukus galima ir nurinkti. Kol kas nesigriebiu chemikalų.
O antocianinai lemia ir bulvių spalvą, krakmolo kiekį. Labiau pasidomėjusi sužinojau, kad jie stiprina imunitetą, gerina atmintį, užkerta kelią vėžinėms ląstelėms daugintis ir net lėtina senėjimo procesą. Pasirodo, kad mėlynosios bulvės ne tik gražios, bet ir naudingos mūsų organizmui. Taigi valgykite mėlynąsias bulves, būkite sveiki ir nesenkite.
Pabaigai pridursiu, kad nukasant bulves sunku visus gumbus surinkti – nelabai mėlynas gumbas skiriasi nuo drėgno žemės grumsto.“
Kokios gausaus derliaus paslaptys?
Jeigu bulves auginsime piktžolėtame lauke, skurdžiame dirvožemyje be purenimo ir kaupimo, vargu ar džiaugsimės rudenį. Pasodinus reikia nepamiršti ir priežiūros. O į tręšimą kiekvienas augintojas žiūri skirtingai – vienam užtenka to, ką sugebėjo pagal gamtinės žemdirbystės liniją įterpti, kitas negaili mineralinių trąšų.
„Save priskirčiau prie gamtininkų. Tiesa, sodindama į vagas įberiu truputį trąšų ar saują pelenų. Jeigu vėliau mulčiuoju stambia žole, ji irdama tręšia dirvą. Auginimas po šiaudais man nepatiko – apsigyveno nesuskaičiuojamai daug vabalų vabalėlių, – teigia augintoja ir sako, kad mėgsta eksperimentuoti.
– Kadangi mėgstu eksperimentuoti, dalį auginamų bulvių sodiname balandžio viduryje (šiemet dar nepasodintos). Agrodanga ne visada pridengiamos. Yra buvę, kad pasodintas bulves savaitei apsnigo, ir nieko, kai atšilo, jos tiesiog akyse ėmė augti. Jeigu turime sukaupę šiaudų – stambesnės žolės, pridengiame vagas. Manau, kad negali būti vieno vienintelio patarimo, kada tinkamiausias metas sodinti. Reikėtų išmokti žiūrėti į savo lauką, drėgmės kiekį ir įšilimą dirvoje, bet ne į kaimyną.“
Dėl skonio nesiginčijama
Kartais diskutuojama, kuri – didelė ar maža – bulvė skanesnė, tačiau Danutei mažesnės patinka labiau. Kodėl? „Gal čia tik mano išmąstymas, bet, manau, kad mažesnis bulvės gumbas savyje turi daugiau vertingesnių medžiagų“, – sako ji.