Vilniaus universiteto botanikos sodo vyriausioji specialistė, augalų žinovė bei kolekcionierė Edita Jakubauskaitė padėjo atrinkti ryškiausias jų, kurios, kaip prognozuojama, šiemet įkvėps ir patyrusius sodininkus, ir naujokus, kaip Aistė Jasaitytė.
Nebijokime laisvės pojūčio
Pastaraisiais metais vis labiau pastebima tendencija terasas nustumti toliau į sodą, nebešlieti prie namo. Be to, nuobodokos keturkampės medinės salos tampa vis mažiau populiarios. Geriausia medine terasa bus laikoma tokia, kurios nė nepastebi – kuri įrengta taip, tarsi būtų kiemo ir sodo dalis.
„Tiesa, Europoje pastebima tendencija, kad terasos jau eina iš mados, bet Lietuvoje jos vis dar „ant bangos“. Terasos pakeičia nuo senų laikų lietuvio namo priekyje buvusias „gonkeles“, kurios dar senaisiais laikais buvo nukopijuotos nuo dvarų, bet jokios praktinės funkcijos nebeatlikdavo.
Dar ne taip seniai buvo populiaru šalia namo arba sodo pastatyti namelį – poilsiui, piknikui lauke. Ši „gonkelių“ ir kiemo namelių mada jau pasibaigė, o lietuviai vis dažniau atranda terasas, dažniausiai medines, prijungtas prie namo arba vandens telkinio“, – sako Vilniaus universiteto botanikos sodo vyriausioji specialistė, augalų žinovė ir kolekcionierė Edita Jakubauskaitė.
Apskritai kuo toliau, tuo labiau atsisakoma rėmų ir sienų. Dengta lauko erdvė vasarą tampa papildoma svetaine, kur galima ilsėtis ir pramogauti patiems ar su svečiais.
Tiesa, mūsų šaliai dengta lauko erdvė mažiau būdinga dėl ne itin palankių orų, tačiau nereikėtų bijoti tokio sprendimo. Taip pat dizaineriai siūlo kurti nedideles oazes sodo viduje, pavyzdžiui, viename kampe įrengti suoliuką, apsodintą patinkančiomis gėlėmis.
Viena iš laukiančių įdomybių – topiariai – tai augalai, suformuoti pagal griežtas formas pasitelkiant dekoravimo meną. Be to, mugės metu bus galima įsigyti vynuogių, šilauogių, riešutmedžių sodinukų, prieskoninių augalų, sukulentų, sumedėjusių bijūnų, netradicinių rožių daigų, vandens telkinių želdinimui skirtų augalų ir kitų sodinukų.
Dar viena ryški tendencija – kraštovaizdžio puošimas lengvais, vėjyje siūbuojančiais augalais. Pavyzdžiui, toks augalas, kaip smailiažiedis lendrūnas (lot. Calamagrostis acutiflora), išsiskiria ir akį traukia savo aukščiu, spalva bei lengvumu.
„Smilginiai augalai, ne tik lendrūnai, bet ir miskantai, melvenės, šluotsmilgės bei kiti vis labiau populiarėja želdynuose, nes gan lengvai auginami, suteikia gėlynui elegancijos, ilgai išlieka dekoratyvūs, o svarbiausia – tai natūralistinio stiliaus, kuris Lietuvoje dabar ypač madingas, gėlyno augalai“, – pastebi augalų žinovė E.Jakubauskaitė.
Žinoma, kad ir koks reikalingas yra erdvės, laisvės pojūtis, savo namuose norisi jaustis saugiai. Todėl tvora – labai svarbi dalis. Juk vartai yra pirmas dalykas, kurį pamato svečiai, iš jų dizaino galima spręsti, kaip atrodo sodas. Tad šiemet ypatingas dėmesys skiriamas būtent šiam elementui. Vartus kiekvienas gali rinktis pagal savo skonį, namo ir kraštovaizdžio stilių – nuo grubių kaimiško stiliaus iki modernių. Romantiškiau atrodo laisva žydinčių krūmų gyvatvorė ar dekoratyvinių žolių, miskantų, lendrūnų masyvai.
Apskritai vartai gali atvaizduoti namo savininkų asmenybę: aklini, kad nieko nesimatytų, tvirti, tarsi siunčiantys signalą – „mano kiemas – mano tvirtovė“, demonstruojantys prabangą (kalvio autorinis darbas arba brangios medienos), minimalistiniai, dažniausiai ažūriniai, kurie tik simboliškai žymi ribą.
Kraštovaizdžio kūrimas – jau be amžiaus rėmų
Jungistinės krypties psichoterapeutė Aistė Jasaitytė-Čeburiak pastebi, kad suvokimas „mano kiemas – mano tvirtovė“ yra svarbus kiekvienam. Būtent sodas suteikia galimybę ne tik tai įprasminti, bet apskritai būti arčiau gamtos. Be to, pasak kraštovaizdžio specialistų, ši veikla nebeturi amžiaus rėmų – ji tapusi atgaiva tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms ir yra tam tikra terapijos forma.
Ką gali suteikti laikas praleistas kuriant aplinką? „Visų pirma, žmogus gali pagaliau skirti laiko sau, nusiraminti, susitelkti į buvimą „čia ir dabar“. Tai viena iš tų akimirkų, kai „susiduriama“ su savimi ir panyrama į apmąstymus, nuo kurių kasdienybėje vis pabėgama“, – nenuginčijamą naudą pabrėžė ir dendrologė E.Jakubauskaitė.
Dėl to, pasak A.Jasaitytės, verta ne tik samdytis profesionalus, bet ir pačiam stengtis perprasti sodo ir daržo paslaptis. „Gamta yra labai gera mokytoja. Ji padeda pažinti, kurti, tobulėti. Dirbu su socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis ir atrandu, kad gamta veikia tarsi terapija, nes tai yra natūrali, prigimtinė terpė žmogui. Miestas yra erdvė, kurioje vyksta nuolatinis chaosas, jaučiama įtampa, verda gyvenimas, kurio mes negyvename, o tiesiog bėgame paskui jį“, – šiai minčiai pritaria ir A.Jasaitytė.
Psichologė išduoda, kad norėtų gyventi arčiau gamtos. Kai vaikystėje draugai žvelgdavo į važiavimą daržan tarsi į katorgą, Aistei atrodė vienas iš didžiausių malonumų. Ravėjimas, koloradų vabalų naikinimas – tai jai buvo smagus prisilietimas prie gamtos.
„Ir pati turiu žemės lopinėlį, baigiau kraštovaizdžio kūrimo kursus. Esu paveldėjusi 4 hektarų žemės sklypą iš savo prosenelių. Tiesa, pusę iš jų sudaro pelkės. Vis dar turiu svajonę prikelti šį plotą ir padaryti tai savo rankomis. Iš kursų pramokau, jog planuojant savo sklypą, visų pirma, reikia turėti viziją, jį suprojektuoti pagal saulės tekėjimą. Būtina viską kuo kruopščiau apgalvoti, juk padarytos klaidos gali net sustabdyti ar sulėtinti visą sklypo kūrimą.
Labai mokausi iš mamos – ji kiekvienais metais sodina uogas, gėles ir matau, koks svarbus yra cikliškumas, galimybė susikurti savo rojaus kampelį. Tai tarsi dalis savęs įprasminimo“, – pasidalijo moteris.
Praktiškumas su fantazija – išradingi sprendimai
Aplinką galima puošti ir pasitelkus paprasčiausius augalus bei kitus elementus – svarbu nebijoti eksperimentuoti. Pavyzdžiui, dailiai sukrautos paprasčiausios malkos ne tik suteikia saugumo ir jaukumo, ramybės jausmą, bet ir malonina akį. Be to, tvarkingai sukrauta malkų eilė gali tarnauti kaip laikina tvora ar siena. O jei kraudami malkas pasitelksite kūrybiškumą, rietuvė gali tapti dar ir kiemo puošmena.
Natūralistinis želdinimo stilius vis dar „ant bangos“. Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas ažūrines dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais. Naudojama daug žydinčių augalų. Be to, tokie augalai kaip samanos ir toliau populiarėja, juk jos auga ten, kur mažai kas gali augti: drėgnoje ir nelabai derlingoje vietoje, kur retai šviečia saulė.
Grožį gali kurti ir daržovių lysvės. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjusios pakeltos lysvės – jos suteikia daržui tvarkingą formą. Violetinės salotos, baltos ar purpurinės spalvos morkos, burokėliai dryžuotu minkštimu, mangoldai vaivorykštės spalvų lapkočiais, dryžuoti pomidorai – ne tik skanu bei naudinga, bet ir puošmena kraštovaizdžiui. Jeigu neturite daržo, puiki alternatyva – vazonai, lapinių daržovių daigai. Be to, reikėtų nepamiršti, kad šiemet ypatingas akcentas – violetinės arba purpurinės spalvos želdynams – tai šių metų spalva.
Dar ryškesniam efektui suteikti nebijokite sodo aplinką papuošti spalvingais akcentais – pastatykite keletą kėdžių ar pamėtykite violetinių pagalvėlių pavėsinėje – tokiu būdu šių metų spalva suteiks dar daugiau žavesio.
Kaip tai įgyvendinti praktiškai, sužinosite „Litexpo“ parodoje RESTA, kuri vyks jau balandžio 25–28 d. RESTA – didžiausia Baltijos šalyse statybų paroda, skirta visiems statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems.
