Ankstesniame straipsnyje Eglė Dangė sakė: „Šis namelis priklausė vyro proseneliui, o vyro tėvai jį padovanojo savo sūnui prieš dešimt metų. Tame namelyje anksčiau laikydavo gyvulius, tačiau vieta, kur jis stovi, yra tokio grožio, kad sunku apsakyti.
Visi, kurie gyvena ant mūsų kalno, puikiai žino slėnio simboliu tapusį namuką, kuris vadinasi Casseta Rosa – jis matyti iš visų pusių, o pavasarį jį galima pamatyti ir iš Lugano miesto. Kai ateini į šį namelį, atsiveria tokie vaizdai! Pabūni ten kelias dienas, o atrodo, kad visą savaitę ilsiesi – ten tikrai tvyro neįtikima energija.“
Vietoj gyvulių tvarto – įspūdinga vonia
Pašnekovė sako, kad ji turinti labai daug minčių, kaip rekonstruoti namelį ir tuo pačiu palikti jį autentišką. „Mūsų svajonės – po dešimties metų čia gyventi nuolatos, todėl pamažu bandome įvairius variantus, rengiame projektus, tačiau ne visi jie patvirtinami, todėl galutinis variantas nėra aiškus. Šiandien darome tai, ką galime ir kas mums pavyksta“, – pasakoja Eglė ir dabar jau su juoku gali pažvelgti į meistrų darbo ypatumus, nors tomis remonto akimirkomis, atrodė, be valerijono neišsivers.
Ji sako, kad sunkiausia buvo ne tik susirasti meistrus, bet ir taisyti jų padarytas klaidas ir apskritai – prisiprašyti dirbti laiku. Ką jau kalbėti apie patį nuvykimą į kalnų namelį, su statybinėmis medžiagomis užstrigusį traktorių ir remontą, kuriam negalėjo skirti daug laiko – vos dieną per savaitę.
„Kaip jau rašiau, šito projekto nekartočiau, todėl darėme viską nuo... iki, kad nereikėtų artimiausiu metu visko atnaujinti. Vonia įrengta tokioje namelio vietoje, kur anksčiau buvo laikomi gyvuliai, vėliau ten buvęs ir labai kuklus tualetas bei sandėlis. Patalpa žemutė, vos 1,5 metro aukščio, todėl tai buvo didžiulė transformacija – kasėme beveik metrą į apačią, keitėme vamzdynus, darėme pamatus, o pačią patalpą padalijome į dvi dalis, iš kurių viena ateityje virs kambariu“, – pasakoja Eglė.
Eglė Dangė pasakoja, kad darant remontą pasitaikė ir visokiausių netikėtumų, pavyzdžiu, kadangi vonios patalpa labai drėgna, buvo netinkamai parinkta medžiaga sienoms, tad teko viską griauti ir pradėti iš naujo. Kai meistrai pradėjo klijuoti plyteles, pamatė, kad sienos paliktos tokios nelygios, jog pačių plytelių nebuvo įmanoma priklijuoti. Tad ir darbo, ir nesklandumų netrūko.
Ji priduria, kad namelis ir išorės ir pati vonia išties kontrastuoja, bet kadangi ateityje šeima tikisi čia kardinaliai daug ką pakeisti, nesinorėjo vėliau vėl daryti remonto.
„Žinote, ateityje norime čia gyventi ir pasitikti senatvę, tačiau kol kas esame paskendę projektų ir statybos planavime ir tai mums kainuoja labai daug kantrybės, nes viskas vyksta labai lėtai ir sudėtingai, tad dar nežinome, kur tai nuves“, – pasakoja E.D.Fontana ir priduria, kad namelis yra saugomas valstybės, tad jo viduje didelių pokyčių negalima atlikti, tačiau po kelerių metų ji tiki, kad vaizdas bus nepakartojamas ir toks, apie kokį ji svajoja.
