Su tinklaraštininke, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite kalbamės apie tai, kaip užsiauginti tvirtų, stiprių ir sveikų daigų, kadangi kiekvieną dieną saulės spindulių ir šilumos vis daugiau.
Neskubėkite
„Nepatyrusiems sodininkams ir daržininkams norisi kuo greičiau pradėti sėją, tačiau aš siūlyčiau neskubėti. Atkreipkite dėmesį į rekomenduojamą sėjos laiką, kuris būna užrašytas ant sėklų pakuotės nugarėlės. Ten aiškiai parašyta, kurį mėnesį geriausia sėti atvirame grunte, namuose, o kada šiltnamyje.
Geriau sėti vėliau negu anksčiau. Jeigu pasėsime per anksti, gali atsitikti, kad daigas bus suaugęs ir subrendęs, kad būtų persodintas į atvirą gruntą lauke ar šiltnamyje, tačiau to padaryti negalėsime dėl įšalo arba pavasarinių šalnų“, – sako L.Liubertaitė.
Kai šaknys susiformuoja, mažame vazonėlyje joms darosi ankšta. Todėl atėjus laikui, turime persodinti. Jeigu to negalime padaryti dėl šalčių lauke, daigas lieka ankštame vazonėlyje laukti šiltesnių orų. Tokį augalą vėliau persodinus į gruntą lauke, jam prireikia žymiai daugiau laiko adaptuotis. „Vegetacijos laikotarpis dar labiau užtrunka, ir vietoj to, kad daržovių turėtume anksčiau, jų turime vėliau“, – pastebi tinklaraštininkė.
Kokį gruntą rinktis?
Pačiai sėklai nereikia maisto medžiagų – sėklą visą gyvybinę energiją turi savyje. Todėl jai tereikia tinkamų sąlygų, kad pradėtų augti ir dygti. Tos tinkamos sąlygos yra trys – drėgmė, šiluma, oras.
„Sėti galite į durpes arba durpinį substratą, mišinį su durpėmis. Durpė yra sterili medžiaga, organinė, neturi maistinių medžiagų, tačiau porėtumas, kuriuo ji pasižymi, yra labai tinkamas mažoms jaunoms šaknelėms. Jos išlieka nesuspaudžiamos, patenka pakankamai oro, gerai laikosi drėgmė, todėl šaknys gali gražiai išsikeroti.
Nesiūlyčiau rinktis iš lauko parsineštos daržo žemės, kadangi tuo pačiu galite parsinešti įvairių ligų užkratų, parazitų. Daržo žemė gali suspausti šaknis, būti per sunki, ne tokia porėta“, – pastebi L.Liubertaitė.
Jeigu mes išdygusias sėklas pikuosime, t. y. vėliau persodinsime į didesnį vazonėlį, tai tikrai drąsiai galime sėti į durpes. Jeigu mes neplanuojame pikuoti ir toliau auginsime tame pačiame vazonėlyje, tuomet iškart reikėtų sėti į durpinį substratą, kuriame bus reikalingų maisto medžiagų.
Tam, kad sėkla išdygtų greičiau, mes galime pagerinti dygimo sąlygas uždengdami indą su pasėtomis sėklomis stikliniu gaubtu arba tiesiog maistine plėvele. Taip sukuriame šiltnamio efektą. Tačiau kai tik pamatome, kad daigas išdygo, tada jau reikėtų gaubtą ar plėvėlę nuimti ir daigui leisti pasiekti daugiau oro ir saulės.
Kai daigelis išdygsta, jam nebeužtenka to, ką turėjo sėkla, ir šaknims reikia papildomų maisto medžiagų. Todėl kai pikuojame, augalus reikia persodinti į turtingą dirvožemį.
Ar užteks daigams saulės?
Dar viena bėda anksti pasėtiems daigams – jiems gali nepakakti saulės. Dienos ilgumas yra per trumpas, saulė šviečia per trumpai valandų, net jeigu daigus laikysime ant saulėtos ir šilčiausios palangės, jos vis tiek gali būti per mažai.
„Jeigu saulės daigams nepakanka, tai išduoda tokie požymiai: daigai ištįsta ir tampa ilgi, gležni, ploni, gali sulinkti, nebepakelti savo svorio. Dar vienas požymis – daigo spalva ne sodriai žalia, o išblyškusi. Taip nutinka, kai augalas gauna pakankamai šilumos, tačiau trūksta saulės“, – sako tinklaraštininkė.
Saulės trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl nepatariama sėklų sėti per anksti. „Kuo vėliau sėjame – tuo diena ilgesnė. Galima įsigyti specialias LED augalų lempas ir jas naudoti – taip išspręsime augalų apšvietimo ir saulės trūkumo klausimą, tačiau geriausia būtų apsieiti be jų. Turime gerai apskaičiuoti, kiek turime šviesių palangių, kad tikrai sutilptų visi daigai ir kiekvienas jų gautų pakankamai saulės šviesos. Galime kaitalioti daigus vietomis, jeigu neužtenka šviesos, apsukti, – gaudyti saulę.“
Kaip reikėtų laistyti?
Kiekviena situacija individuali – gali tekti laistyti daigus ir kiekvieną dieną, ir kas antrą ar kas trečią. Galite paprasčiausiai patikrinti: spustelkite žemę pirštu ir pajuskite, ar žemė yra drėgna. Tai pats pats paprasčiausias būdas, padėsiantis suprasti, trūksta vandens ar ne. Drėgmė yra kertinis dalykas, kuris labai svarbus. Geriausia laistyti kambario temperatūros nusistovėjusiu vandeniu.
Ką galime pasėti jau dabar?
Kai kuriuos augalus galite pradėti sėti jau dabar – jau nuo vasario antros pusės galima sėti paprikas. Jei nekantraujate dėl pomidorų, galima pradėti sėti ankstyvuosius pomidorus, jeigu juos auginsite stikliniame balkone ar šiltesnėje vietoje. Taip pat sėkite įvairias vienmetes gėles, kurių vegetacijos laikotarpis yra ilgas. Antroje kovo pusėje galima išties sėti daug įvairių kultūrų. Tačiau jeigu neturite kantrybės, visada galite įsigyti jau užaugusių daigų arba sėti tiesiai į dirvą, kai ateina tinkamas laikas.
„Yra augalų, kurie labai nemėgsta persodinimo, pavyzdžiui, paprikos. Todėl geriausia rinktis didesnį, 11–13 cm skersmens vazoną ir vėliau persodinti iškart į šiltnamį. Štai pomidorai visai „nesijaudina“ dėl persodinimo, juos galite persodinti kad ir keturis kartus, jiems tai patinka. Todėl patį pirmąjį kartą galite sėti iškart daugiau į vieną vazoną ir vėliau išpikuoti. Persodinimo metu sujudinamos jų šaknys, o dėl to jie auga tik geriau“, – teigia Lina ir pabrėžia, kad vienos taisyklės nėra, reikia atsižvelgti į kiekvieno augalo individualumą.
Daug dalykų galite pasigaminti patys. Kad ir vazonėlius daigams – tam galite naudoti grietinės indelius, tik reikėtų padaryti skyles dugne, kad vandens perteklius galėtų išbėgti.
