Rekomenduoja augalus uždengti
Pasak T.Gursko, labiausiai nuo šalnos nukenčia obelys, kiti vaismedžiai, aktinidijos, braškės, pomidorai.
„Šalnos pakąsti žiedai nedera arba gali deformuotis, jeigu šalna stipri – visai nedera, jeigu šiek tiek – tada gali būti, pavyzdžiui, nelygios ir negražios formos braškės, o jų galiukai nesusiformavę. Kai šalna pakanda žydinčias aktinidijas, derliaus tais metais gali visai nebūti“, – kalbėjo specialistas.
Ką daryti, norint išsaugoti derlių? Mažuose ūkiuose arba pavieniai augintojai, turintys po kelis medžius ar lysvę-kitą braškių, prieš prognozuojamas šalnas augalus turėtų uždengti balta agroplėvele.
Pasak specialisto, taip apsaugoti galima tuos augalus, kurie tuo metu žydi. „Kitas momentas, kurį naudoja ūkininkai, turintys didelius ūkius – laistymo sistema, kai specialiai prieš šalnas, artėjant nulinei temperatūrai, yra įjungiama laistymo sistema ir ant žiedų pilamas vanduo.
Esant nulinei temperatūrai, kai žiedas įšąla į ledą, jis kuo puikiausiai ištveria, visiškai nenukenčia ir nenušąla.
Vanduo, pavirsdamas į ledą, išskiria šilumą, kurią atiduoda žiedui. Pačiame ledo kristale būna tik -1 laipsnis, kurį augalai pakenčia, o išorėje gali būti ir -5 ar -6 laipsniai, tačiau taip užšaldytam žiedui nieko nenutiks. Tad vienas efektyviausių būdų – aplieti vandeniu“, – kalbėjo T.Gurskas.
Specialistas sako, kad šalnos pavojingos pomidorams, agurkams, serenčiams, baklažanams. Jei jūs turite sudaiginę serenčių ir išnešite į lauką, norėdami jais papuošti savo darželį ar kiemą, verta žinoti, kad šie augalai gerai pakenčia sausrą, bet yra visai nepakantūs šalnoms.
„Tad dekoratyvios sudaigintos gėlės tikrai gali nukentėti. Vienmetės gėlės dažnai būna ne mūsų kraštų, ir bent menkiausia minusinė temperatūra joms kenkia“, – kalbėjo T.Gurskas.
Reikia papildomo šildymo
Atskira tema yra apie šiltnamio augalus, kurie irgi neatsparūs šalčiams. Tačiau šioms daržovėms nepakaks tik agroplėvelės. Be to, sako T.Gurskas, paprastai žmonės daržoves susodina per anksti, neišlaukę pavasarinių šalnų pabaigos.
„Jei jau prisidirbote tiek, kad pasodinote, tai esant šalnoms šiltnamį nakčiai reikėtų pašildyti: įnešti šildytuvą arba įvaryti karutį mėšlo, nes jis išskiria šilumą. Ir tai gerokai padės. Tačiau geriausiai yra sodinti po šalnų“, – sakė agronomas.
Šalnos būna ir vėlyvos
Pavasarinė šalna būna kasmet, dažniausiai – pirmą gegužės dekadą. T.Gurskas prisimena atvejį, kada vėlyviausia šalna buvo net ir gegužės mėnesio antroje pusėje. Vėlyvosios pavasario šalnos yra didelė bėda ūkininkams, kai negrįžtamai nušąla augalai ir nebūna derliaus.
„Stipresnė ar mažesnė, bet ji būna kasmet. Berods, 2017 metais, šalna buvo žydint aktinidijoms. Tada derliaus faktiškai nebuvo, kai šiaip jų priskinama tonom, o tada, kai nušalo – tik dešimtys kilogramų.
Žinoma, dar viskas priklauso nuo regiono: jei šalna yra Kaune, Klaipėdoje jos gali ir nebūti“, – kalbėjo T.Gurskas.
Pasitaiko metų, kai šalna stipriai pakenkia braškių derliui, jei užklumpa jų aktyvaus žydėjimo metu: „Dabar kol kas braškės dar nežydi ir intensyvus žydėjimas prasidės po savaitės-kitos.“
