♦ Pirmiausia turite žinoti, kad veidrodžio negalima kabinti, laikyti toje vietoje, kurioje jį tiesiogiai veiktų saulės spinduliai. Saulė gadina veidrodį. Ir dar – jam ypač kenkia drėgmė.
♦ Valyti veidrodį reikėtų minkštu sausu audiniu bent sykį per mėnesį – perbraukti jį šluoste, suvilgyta paprasčiausiu actu.
♦ Jei iš palėpės į dienos šviesą nutarėte ištraukti seną ir itin apdulkėjusį veidrodį, jo žvilgesį atgaivinti galite tokiu mišinuku: amoniako tirpalą sumaišykite su kreida arba dantų milteliais. Užmaišyta košele padenkite visą veidrodį. Palaukite, kol šiek tiek apdžius, ir nuvalykite popieriniu rankšluosčiu.
♦ Ant veidrodžio atsiradusias musių paliktas dėmes panaikinsite perbraukę per pusę perpjautu žaliu svogūnu ir paskui pavalę popieriniu rankšluosčiu. Kodėl būtent popieriniu? Todėl kad jis, skirtingai nei šluostė, nepalieka ant veidrodžio valymo žymių – ruožų.
♦ Jei niekas nedengia veidrodžio nugarėlės, tuomet valykite šią pusę tik sausa šluoste, jokiu būdu neleiskite ant jos pakliūti drėgmei.
♦ Jei patalpoje, kurioje kabo veidrodis, yra drėgna, tuomet tarp veidrodžio ir jo rėmo būtinas hermetinis intarpas. Kaip jį padaryti? Iš pradžių iš rėmo išimkite veidrodį, išskrodą ištepkite langų glaistu, dėkite veidrodį atgal į tą pačią vietą ir šiek tiek paspauskite, kad glaistas tolygiai pasiskirstytų tarp veidrodžio ir rėmo. O kitą veidrodžio pusę – nugarėlę – dukart padenkite aliejiniu laku. Antrą sluoksnį tepkite tik nudžiūvus pirmajam.
