Pasak įmonės „Utenos vandenys“ plėtros direktorės dr. Giedrės Vabolienės, nuotekų valymo procesas įrenginiuose vyksta pasitelkus bakterijas. Nuotekas valantys gyvi mikroorganizmai, gavę toksiškų medžiagų, yra apnuodijami: dalis jų miršta, todėl sutrinka valymo įrenginių veikla. Toksiškumo ypač bijomasi todėl, kad jis – sunkiai prognozuojamas ir nustatomas.
Bakterijas veikia įvairūs cheminiai junginiai
Individualius valymo įrenginius įsirengę asmenys turėtų žinoti, kad kuo įrenginiai mažesni, tuo jie jautresni nuotekose esantiems teršalams. Jei namų ūkyje įprastai išleidžiama nedaug nuotekų, bet staiga panaudojamas didesnis cheminių medžiagų kiekis arba rūgštinis valiklis, tai gali būti pražūtinga valymo įrenginiuose esantiems mikroorganizmams.
„Dažniausiai regime padarinius – ir tada aiškinamasi, kokios medžiagos galėjo sutrikdyti valymo procesus bei kas jas išleido. Be to, nuotekų valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus toksiškai gali paveikti ne tik pavienės, bet ir tarpusavyje susijungusios cheminės medžiagos, tapusios naujais cheminiais dariniais“, – dėmesį atkreipė G.Vabolienė.
Svarbu – kiekiai
Broniaus Miežutavičiaus, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento teigimu, apie namų apyvokoje naudojamas priemones ir jų poveikį paprastai negalvojama.
Jeigu sodyboje yra šulinys, o į daržą pilamos cheminės medžiagos, vietos gyventojams gali tekti gerti užterštą vandenį.
„Didžioji chemikalų dalis yra nepamainoma valant namus; chemikalus naudojame ir soduose, – kalbėjo B.Miežutavičius. – Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad kai kurie chemikalai, kaip kad valymo priemonės ar plovikliai, vandens telkinius pasiekia per nuotekų sistemą.
Tuo tarpu dažai, tirpikliai ar pesticidai į vandenį patenka per dirvožemį arba per paviršinius vandens, o tai ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių.“
Tokių atvejų, kad namų ūkiuose būtų išpilama kažkas, kas apnuodytų bakterijas – skalbikliai, valikliai ar kitokios cheminės medžiagos, pasitaiko retai, tačiau kartais atokesnių vietovių gyventojai su nuotekomis sumaišo nederamus skysčius, tarkime, gyvulių mėšlą. Be to, jeigu sodyboje yra šulinys, o į daržą pilamos cheminės medžiagos, vietos gyventojams gali tekti gerti užterštą vandenį.
„Dalis cheminių medžiagų dėl mažo jų kiekio nėra toksiškos ir neigiamo poveikio nuotekų valymo mikroorganizmams nedaro. Tačiau nepašalintos nuotekų valyklose, jos gali patekti į paviršinius vandens telkinius – upes, upelius, ežerus. Nors telkiniuose vyksta savaiminio apsivalymo procesai, tam tikras teršalų kiekis gali išlikti“, – perspėjo specialistė G.Vabolienė.
Kasdienei buičiai – liaudies išmintis
Nors šią dieną tai gali skambėti neįtikėtinai, tačiau buityje galima apsieiti ir be chemijos gaminių. Pateikiame keletą patarimų, kaip po ranka dažniausiai esančiomis priemonėmis – vandeniu, actu, soda bei citrina – pasirūpinti namų švara.
- Vamzdžiams atkimšti ir kvapui pašalinti tinka iš sodos, acto bei verdančio vandens padarytas mišinys: į kriauklės, dušo nubėgimo skylę priberkite 2–3 kupinus šaukštus sodos, įpilkite apie pusę stiklinės acto, o putoms nuslūgus užpilkite 2 l verdančio vandens.
- Langams valyti – vanduo su actu: 1 dalis acto, 8 dalys vandens. Mišinį galite sumaišyti purkštuve, kad būtų lengviau padengti stiklų, veidrodžių paviršius. Toks valiklis nepalieka ant paviršių dryžių, baltų nuosėdų.
- Grindims valyti pakanka šilto vandens. Dėl kvapo į šiltą vandenį galite įlašinti 5–6 lašus mėgstamo eterinio aliejaus.
- Kriauklės, vonios, tualeto paviršių pageltimams, atsiradusiems nuo kieto vandens, tinka citrinos rūgštis. Drėgną paviršių užpilkite arba apiberkite citrinos rūgštimi (būna skysto, būna biraus pavidalo) ir palikite geram pusvalandžiui. Kai paviršius išbąla, citrinos rūgštį nuskalaukite vandeniu.
- Įsisenėjusioms klozeto dėmėms valyti tinka citrinos ir druskos derinys. Citriną perpjaukite pusiau, ant jos dosniai užberkite druskos ir patrinkite tas vietas, kurias norisi išvalyti. Toks mišinys balina ir pašalina kalkes, rūdis.
- Praktiškai visus vonios, virtuvės paviršių, čiaupų nešvarumus, susidariusius nuo kieto vandens (pageltimai, baltos apnašos, apsitaškymai), galite valyti soda, papurškiant vandens/acto mišiniu, arba vandeniu ir sodos milteliais.
- Megztiems audiniams, megztiniams, vilnoniams gaminiams išskalauti tinka actas. Skalbikliai labai sunkiai išsiskalauja iš megztų audinių, o jų iki galo neišskalavus, audiniai alergizuoja, traukia purvus ir veliasi, kietėja, gali pakeisti spalvą. Į skalbimo mašinos stalčiuką įpilkite apie pusę stiklinės acto: jis padeda išskalauti ir veikia kaip kondicionierius, o aštrokas kvapas išgaruoja džiūstant skalbiniams. Po perskalavimo su actu, pagyvėja audinių spalvos. Po skalavimo su actu galima audinius dar kartą perskalauti įprastai, į skalbimo mašinos stalčiuką įlašinus keletą lašų mėgstamo eterinio aliejaus keletą (eteriniu aliejumi iš esmės galima kvėpinti visus skalbinius).
- Skalbyklės valymui pasitelkite actą su soda. Bent keturiskart metuose derėtų pasirūpinti ir skalbimo mašina. Vietoje skalbiklio į stalčiuką įpilkite sodos, o į minkštiklio stalčiuką – acto. Nustatykite aukščiausią temperatūrą ir palikite skalbtis tuščią. Tokiu būdu išvalomos kalkingos nuosėdos pačiame įrenginyje, naikinamas pelėsis.
- Indaplovėms tinkamą ploviklį sudaro šie ingredientai (juos reikėtų naudoti lygiomis dalimis): soda, citrinų rūgšties granulės, druska. Šį mišinį įdėkite į tablečių arba biraus ploviklio skyrelį indaplovėje. Jis puikiai plauna, išblizgina indus, įrankius, minkština vandenį ir neleidžia kauptis kalkėms.
- Orkaitei valyti tinka vandens, sodos ir acto mišinys. Vandenį sumaišykite su tiek sodos, kad gautųsi lengvai tepama pasta: ja padenkite purvinus orkaitės paviršius, palikite apie 30 min. Tuomet drėgna šluoste išvalykite tai, kas liko iš pastos, ir apipurkškite paviršių actu – viskas suputos. Tada drėgna, švaria šluoste, vėl viską nuvalykite.
