Tiesa, daugelis įsitikinę, kad kaktusų nė laistyti reikia, o ir auga jie beveik pačiomis prasčiausiomis sąlygomis. Kaktusų kolekcininkė, augalų mylėtoja Loreta Tomkevičienė sako, kad tai netiesa – šiems augalams reikia ir dėmesio, ir rūpesčio, tačiau priežiūra nėra labai sudėtinga.
„Po vasaros susinešiau visus kaktusus į namus, sustačiau ant stelažų, vietos jiems tikrai trūksta“, – juokiasi kaktusų mylėtoja ir pasakoja, kad kaktusai tik dalis jos kolekcijos, kadangi moteris labai mėgsta ir kitus sukulentus.
– Kaip susidomėjote kaktusų auginimu?
– Pirmąjį kaktusą įsigijau mokydamasi mokykloje. Tais laikais kaktusų parduotuvėse nebuvo. Duodavo draugai, vėliau keisdavomės. Tai buvo retas, įdomus augalas. Norėjosi auginti kažką naujo, išskirtinio. Juk tame spygliuotame kūne slepiasi nepaprasto švelnumo ir fantastiško grožio žiedai, – sako Loreta. – O kaktuso žiedų laukimo procesas – ypatingas!
– Kiek rūšių auginate?
– Kaktusų šeima apima per 220 genčių ir priskaičiuojama daugiau nei 3000 kaktusų rūšių. Ir tai ne pabaiga, kadangi randamos vis naujos rūšys, todėl tikslaus skaičiaus turbūt niekas nežino. Mano palanges puošia daug sukulentų, o kaktusų tarp jų 27 rūšys.
– Kuo rūšys skiriasi viena nuo kitos, t. y. kokių kaktusų būna?
- Sukulentai skirstomi į lapinius, stiebinius ir šakninius. Kaktusai (Cactaceae) priklauso stiebiniams sukulentams, kurie turi savybę kaupti savo stiebe vandenį. Jų lapai deformavosi į spyglius. Vieta, iš kurios auga spygliai, vadinama areole.
Klasifikacijos pagrindu imami pastoviausi kaktusų organų bruožai – užuomazgos ir žiedo sandara bei jų išdėstymas, sėklų forma, stiebo anatominė struktūra ir chromosomų skaičius.
Kaktusai būna dykumų ir miškų (epifitai). Epiphyllum reiškia „ant lapo“ (graikiškai epi = ant, phyllon = lapas).
Pagal formą juos galima skirstyti į rutulinius, stulpinius ir į iš dalies lapinius. Rūšys skirstomos pagal augalo formą, pagal stiebą, briaunas, pagal spyglių formą, ilgį, pagal žiedus.
Kaktusų šeimoje yra daug įdomių ir keistų augalų. Pavyzdžiui Lapophora – primena ne dygliuotą kaktusą, o obuolį ar pomidorą, nes visiškai neturi spyglių.
Vainikūnių (Melocactus) genties skiriamasis bruožas tas, kad žiedus augina „kepurėse“ (cephalium). Jis auga 8-erius metus, tačiau nežydi, užaugina tą kepurėlę, o joje formuojasi žiedeliai; nuogeniai (Gymnocalycium) žiedus išleidžia plikus, be „kailiuko“, todėl taip vadinami.
„Nakties karalienė“ – naktenis (Selenicereus grandiflorus) – tai gyvatės pavidalo augalas, žavintis savo dideliu žiedu (25–30 cm dydžio), kuris težydi vieną naktį, skleisdamas malonų vanilės kvapą.
Kaktusas Ežekaktusis (Echinocactus ingens), Meksikoje gamtoje galintis užaugti iki tonos ir daugiau, senovėje actekų buvo naudojamas kaip aukojimo altorius. Ant jo gigantiškų spyglių atnašaudavo aukas.
O kai kurios Opuntia rūšys pakelia iki -25 laipsnių šaltį ir sėkmingai žiemoja Lietuvoje (O.fragilis, O.polyacantha, O.rhodantha).
– Ar sunku kaktusus prižiūrėti?
– Kaktusų priežiūra yra labai paprasta: jų gyvenimo ciklą sudaro ramybės – augimo – žydėjimo periodai.
Žiemą kaktusams reikia vėsesnės patalpos, bet ne žemesnės nei 5–10 laipsnių šilumos (plaukuotiems kaktusams reikalinga ne žemesnė nei +15 laipsnių). Artėjant pavasariui ima stipriau šildyti saulė. Per žiemą atpratę nuo saulės augalai gali apdegti. Todėl kaitresnėmis dienomis reikėtų pridengti ar patraukti toliau nuo lango. Jei yra sukrovusių pumpurus – palengva pradėti laistymo sezoną. Žiemą žydėjusius kaktusus laistome minimaliai. Pirmieji žiedais pradžiugina Mammillaria, Parodia, vėliau Rebutia, Echinopsis ir kt.
Vasarą kaktusus reikėtų dažniau apipurkšti. Laistyti geriau vakare. Artėjant rudeniui pradedame mažiau laistyti. Tačiau plokštenius ir narenius rudenį laistome daugiau – juk jie jau brandina žiedus. Vasarą kaktusams geriausia lauke – jiems labai svarbus grynas oras.
Nerekomenduojama sukinėti vazonų, nes tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl augalas numeta pumpurus – kaktusai vis dėlto yra jautrūs augalai.
Žiemą, kada kambariuose išsausėja oras, susidaro palankios sąlygos veistis kenkėjams. Reikėtų nepamiršti žiemos mėnesiais atidžiai apžiūrėti augalus. Pastebėjus kenkėjus – imkitės priemonių jiems naikinti. Paprasčiausiais būdas – degtinėje arba spirite suvilgytais ausų krapštukais juos nuvalyti nuo augalo paviršiaus. Vieno karto nepakaks – procedūrą teks kartoti kelis kartus. Kartu galima palaistyti sisteminiais insekticidais. Purkšti kambariuose nerekomenduojama – nuodai gali alergizuoti žmogų.
– Sakoma, kad kaktusus gali auginti net tas, kuris visus kitus augalus numarina. Ar tame yra tiesos?
– Kaktusai yra ištvermingi augalai, tačiau jų šaknys nepakenčia užmirkimo. Todėl, jei pasodinsite jį į sunkesnę žemę, nepadarysite drenažo ir „palepinsite“ vandeniu, manau, kad to neištvers nė vienas kaktusas. Jis tiesiog supus.
Todėl pradedančiam rekomenduočiau auginti paprastesnius, ypatingos priežiūros nereikalaujančius kaktusus: Mammillaria, Echinopsis, velykinius ir kalėdinius kaktusus.
– Ar tikrai kaktusų beveik nereikia laistyti?
– Kaktusai, kaip ir visa gyvoji gamta, turi poilsio periodus. Jų žiema prasideda spalio mėnesį ir baigiasi kovą. Augalas ilsisi ir kaupia jėgas naujam žydėjimo sezonui. Tuo metu jų beveik nereikia laistyti, ypač jei žiemoja vėsiai. Tačiau jei patalpoje temperatūra aukštesnė nei 15 laipsnių šilumos, kartais tenka truputi sudrėkinti žemę. Šiuo metu reikia laistyti žiemą žydinčius kalėdinius kaktusus. Visi kaktusai laistomi minkštu, drungnu vandeniu.
Jeigu kaktusui bus per mažai drėgmės, jis susiraukšlės, susitrauks. Bet palaisčius vėl atgaus savo formą. Tačiau jeigu jį perlaistysite – tada nebepadės net džiovinimas džiovintuvu (šypsosi).
– Kaip dažnai patariama šiuos augalus persodinti?
– Geriausias laikas kaktusams persodinti (taip pat ir dauginti) yra vegetacijos periodo pradžioje kovo ir balandžio mėnesiais. Jaunus kaktusus reikėtų persodinti kasmet. O senesnius – rečiau – kas 3–4 metus. Jeigu vazonas ne per mažas ir augalas gerai auga, užtenka nuimti sukietėjusį viršutinį žemės sluoksnį ir pakeisti jį nauja žeme. Jei kaktusą sunku išimti iš seno vazono, geriau vazoną sudaužyti.
Jei pasodinsite jį į sunkesnę žemę, nepadarysite drenažo ir „palepinsite“ vandeniu, manau, kad to neištvers nė vienas kaktusas. Jis tiesiog supus.
Šaknų gniužulą reikia palikti neišardytą. Persodinant reiktų imti tokį vazoną, kad nebūtų šaknims per daug vietos. Rutuliškiems kaktusams reikėtų 2–3 cm didesnio vazono nei augalo skersmuo. Koloniškiems kaktusams – gilesnio vazono.
Pavyzdžiui, Mammillaria (Karpuotųjų) kaktusų šaknys paviršinės, jis linkęs labiau plėstis, tai jam reikėtų platesnio, bet negilaus vazono. Prieš persodinant kaktusus reikia jų nelaistyti tris dienas.
Ruošiant kaktusams pagrindinį žemių mišinį, imama lygiomis dalimis lapinės, velėninės žemės ir smėlio, įmaišant trintų medžio anglies gabalėlių, kurie apsaugo nuo puvimo, grūstų plytų. Persodintas kaktusas turi būti tiksliai tokiame pačiame gylyje, kaip augo anksčiau. Palaistyti galima po 3 dienų.
– Kaip užtikrinti jiems reikiamą aplinką, kad kaktusai gerai augtų?
– Ramybės periodas – šviesa – šiluma – drėgmė. Norint, kad kaktusai augtų sveiki ir, svarbiausia, džiugintų žiedais, svarbu užtikrinti geras žiemojimo sąlygas. Juk tuo metu augalas kaupia jėgas žydėjimui. Sausa, vėsi, šviesi patalpa – būtų idealios sąlygos. Jei jis auga ankštame vazone, žiemą laikomas sausoje, vėsioje, šviesioje patalpoje ir gauna nedaug vandens, tai po žiemos „bado“, atėjus pavasariui, jis skuba krauti žiedus, brandinti sėklas ir daugintis.
Kaktusai pradeda žydėti apie 2–3 gyvenimo metus. Jei kaktusas nežydi, gali būti daugybė priežasčių: vandens trūkumas, maisto medžiagų trūkumas, sausas oras, perkėlimas į kitą vietą, o gal kenkėjai.
Ideali vieta auginimui – pietrytinė palangė. Epifitiniams kaktusams (lapeniams, nareniams, plokšteniams) geriausia vakarinė palangė. Vasarą būtų gerai juos išnešti į lauką. Jei tam nėra galimybių, reikėtų dažnai vėdinti patalpas.
– Ar reikia kaktusus tręšti?
– Kiekvienas žinome, kokiomis sąlygomis jie auga tėvynėje. Atrodytų, kad smėlynai – nederlinga dirva. Tačiau joje gausu mineralinių medžiagų, kurios susidaro dūlėjant uolienoms. Todėl namuose auginamus kaktusus reikėtų tręšti.
Persodinus kaktusą, pirmus metus jo tręšti nereikia. Jis augimui reikalingas medžiagas pasisavins iš žemės. Tačiau vėliau, jei norite, kad jūsų augalas augtų gražus, sveikas ir sukrautų daug ir gražių žiedų, reikėtų patręšti specialiai kaktusams skirtomis mineralinėmis trąšomis. Augalai tręšiami tik vegetacijos periodu kas 4 savaites (2–3 kartų per sezoną visiškai pakaks). Nerekomenduojama kaktusus tręšti trąšomis, turinčiomis azoto arba skirtomis greitai augančioms kambarinėms gėlėms.
– Kuo jums labiausiai patinka kaktusai?
– Kaktusas gražus visus metus. Netgi kai nežydi, žavi savo forma, simetrija, spalva, spyglių įvairove – atrodo, tarsi ne iš šio pasaulio. Tačiau ir rūpintis jais reikia visus metus. Man augalai ir rūpinimasis jais tikra meditacija ir didelis džiaugsmas.
– Ar galima derinti su kitais augalais vazone ir su kokiais atrodo gražiausiai?
– Kaktusus galima auginti grupėmis arba komponuoti su kitais sukulentais. Reikėtų rinktis tokius „kaimynus“, kurių laistymo, augimo ir apšvietimo poreikis panašus. Gražiai atrodo kaktusinė su skirtingų spalvų, formų ir spyglių kaktusais. Galima įterpti storalapį (Crassula), agavą (Agave), alijošių (Aloe), žilę (Senecio), karpažoles (Euphorbia). Labai gražiai atrodo įkomponuoti didesni akmenys.
– Koks jums įspūdingiausias kaktusas?
– Koks?... Gal tas, kuris gausiai apsipila žiedais, kaip Mammillaria ar Rebutia, o gal tas, kuris žavi spyglių įvairove, o gal tas, kur visai plikas, kaip Lophophora ar Astrophytum, o gal tai senutis echinopsis. Nežinau... – jie visi savaip žavūs.
