Susiruošus įsigyti gyvą kalėdinę eglutę, pirmiausia reikia apsispręsti, kokios eglutės norėsite – kirstos ar vazone. Nuo šio sprendimo priklausys, kaip pasirinktą medelį prižiūrėti, kad jis sveikas išliktų kuo ilgiau. Nors visiškai nubyrėjusių spyglių neįmanoma išvengti, tačiau tinkamai parinktas medelis didesnių rūpesčių namuose neturėtų sukelti.
„Ermitažo” prekių grupių vadovė Gerta Vaičiūnienė teigė, kad pasirinkimas turėtų priklausyti ir nuo gyvenimo būdo, įpročių.
„Kas labiau mėgsta ekologiją, renkasi eglutę vazonėlyje, ji puikiai tiktų tiek laikymui namuose, tiek norintiems ją sodintis pas save sodyboje. Viena geriausių eglučių kainos-kokybės atžvilgiu būtų kaukazinio kėnio rūšies, turime specialiai jiems pritaikytus stovus, – pavyzdžius pateikė G. Vaičiūnienė, patvirtinusi, kad visgi lietuviai yra linkę šventei rinktis gyvą, o ne dirbtinę eglutę. – Norėdami tęsti tradicijas ir artėjant šventėms į namus įsileisti miško dvelksmą ir kvapą – gyva eglutė visuomet sukurs jaukesnę šventinę nuotaiką.”
Kirstų eglučių rūšys
Lietuviška eglė (Picea abies). Lietuvišką (arba kitaip paprastąją) eglę dauguma mėgsta dėl jos keliamų šiltų, nostalgiškų jausmų. Jos pasižymi labai maloniu kvapu. Tačiau, kadangi šios eglutės turi itin smulkius spyglius, jie greitai pradeda byrėti. Byrėjimą galima pristabdyti tokiam medeliui parenkant tinkamą laikymo vietą ir jį nuolat laistant. Lietuviškai eglei netinka sausos, stipriai kondicionuojamos patalpos, jos negalima laikyti šalia radiatorių, šildomų grindų, židinių.
Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana). Tai itin populiari kalėdinių medelių rūšis. Jų populiarumas siejamas su keliomis priežastimis: pirma – šie medeliai atrodo labai vešliai ir minkštai; antra – jie nebyra ir puikiai ištveria visą šventinį periodą. Nors šis medelis yra gan atsparus, vis tiek jo nepatariama laikyti prie šilumos šaltinių. Kaip ir visas nukirstas kalėdines eglutes, kaukazinį kėnį patariama laikyti stove su vandeniu (vandenį stove reikia nuolatos papildyti).
Vazonuose augančių eglučių rūšys
Lietuviška eglė (Picea abies). Taigi, lietuvišką eglutę galima įsigyti ir vazone. Be malonaus aromato ši eglė taip pat pasižymi neaukšta kaina. Eglutės su sveikomis šaknimis vazone pliusas – ji nebyra (žinoma, vieno kito nukritusio spyglio neįmanoma išvengti). Tokią eglutę reikia laikyti toliau nuo šilumos šaltinių ir nuolatos palaistyti.
Serbinė eglė (Picea omorika). Serbinė eglė gali būti gera alternatyva paprastajai eglutei, nes jos atrodo panašiai. Serbinės eglės spygliai yra panašaus ilgio, tik šiek tiek tankesni. Šis medelis pasižymi įdomiu atspalvių perėjimu – nuo melsvai sidabrinio apačioje iki žalsvo viršuje. Eglutės, pasodintos vazonėlyje, reikia nepamiršti palaistyti, drėkinti ir statyti toliau nuo šilumos šaltinių.
Sidabrinė eglė (Picea pungens). Sidabrinė (kitaip didžioji) eglė išsiskiria savo sidabriškai mėlyna arba žalsva spalva. Jos spygliai gan dygūs, todėl gali būti ne itin patogu ją papuošti bei nupuošti. Kita vertus, dėl tokio spyglių aštrumo medeliui nebaisios augintinių atakos. Šios eglutės priežiūra yra paprasta, kaip ir kitas vazonuose augančias eglutes, ją reikia laistyti ir laikyti toliau nuo židinių, radiatorių ir kitų šilumos šaltinių.
Balzaminis kėnis (Abies balsamea). Šis medelis yra mėgstamas dėl savo švelnių, beveik nesibadančių spyglių. Balzaminis kėnis pasižymi sodria žalia spalva bei minkštumu. Kalėdinius medelius augančius vazonuose reikia laistyti taip, kad jų šaknys visą laiką būtų truputį drėgnos ir laikyti vėsesnėse namų erdvėse.
Svarbu atminti, kad didžioji dalis vazonuose pardavinėjamų eglučių šaknys būna su nukirstomis šaknimis, tad tikrai ne visas vėliau galėsite persodinti miške.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis kalėdinę eglutę?
Renkantis kalėdinę eglutę reikia atsižvelgti į jos gyvybingumą, nes tik sveika eglutė atlaikys visą šventinį sezoną. Nors prekyboje neturėtų būti sergančių eglių, bet atsargumo dėlei vis tiek reikėtų patikrinti ar žemė vazonėlyje nėra išdžiūvusi, taip pat, atsiklausus pardavėjo, galima patikrinti, ar nepažeista jos šaknų sistema. Kad medelis serga, geriausiai išduoda pakitusi jo spalva bei byrantys spygliai.
Ko imtis, kad eglutė atlaikytų visą šventinį sezoną?
Labai svarbu kalėdinę eglutę laikyti toliau nuo šilumos šaltinių (radiatorių, šildomų grindų, židinių), nes jie gali išdžiovinti jos šaknų sistemą, o to pasekoje medelis pradės mesti spyglius. Kitas labai svarbus aspektas – laistymas. Medelį reikia reguliariai laistyti, o jei patalpų oras labai sausas, tada reikia retkarčiais medelį papildomai apipurkšti vandeniu. Taip pat, prieš įnešant vazoninę eglutę į kambarį, pirma yra rekomenduojama bent parą ją palaikyti tarpinės temperatūros patalpoje, nes eglutei gali pakenkti labai staigus temperatūros pokytis. Jei įsigijote kirstą eglę, svarbu parinkti tvirtą, stabilų stovą. Taip pat reikia rinktis tokį stovą, į kurį galima būtų įpilti vandens.
Daugiau informacijos rasite čia.
