„Moki veži“ ekspertai dalinasi patarimais, kaip išsirinkti augalus ir tinkamai prižiūrėti kambarines gėles, kad šios ilgai džiugintų vešliais lapais ir gražiais žiedais.
„Pastebime, kad žmonės kartais vengia įsigyti kambarinius augalus, nes praeityje yra susidūrę su neigiamomis patirtimis, kai, dėl nežinojimo kaip prižiūrėti augalus, naujuose namuose kambarių puošmenos išgyvendavo vos kelias savaites, mėnesį. Išsiaiškinome, kad žmonės gėles prižiūrėjo netinkamai arba jų būsto sąlygos šiai rūšiai yra tiesiog netinkamos augti“, – sako rinkodaros vadovė Laima Skirienė.
Augalus rinktinės atsakingai
Kad augalas jus džiugintų ir atrodytų stilingai, svarbu pasidomėti vyraujančiomis tendencijomis. Pastaruoju metu namų interjere madingiausi lapuočiai augalai – monsteros, japoniškas pinigų medis, kuokštinis chlorofitas, trijuostė sansevjera, bambuko augalą primenanti palmikė. Vis didesnio susidomėjimo sulaukia ir labiau kaprizingi, margaspalviai augalai, kurių lapuose įsipina balta, kreminė, rožinė ar kitos spalvos – kalatėjos, agloanemos ir turkleniai.
Tačiau kambarinių gėlių nereikėtų pirkti tik pagal madas – vešlūs ir gražūs augalai jus džiugins, jei pasidomėsite, kokių auginimo sąlygų jiems reikia. Kambarinių gėlių auginime yra aibė svarbių faktorių, kuriuos reikėtų įvertinti, tai – apšvietimas, tiesioginių saulės spindulių kiekis, šalia esantys šildymo bei drėkinimo įrenginiai, priežiūros intensyvumas ir pan.
„Dideliu šviesos poreikiu pasižymi įvairūs egzotiniai ar žydintys kambariniai augalai, didžioji dauguma palmių, kaktusai, agavos, alavijai ir kiti sukulentai, bugenvilija, hibiskas. Tačiau yra tokių, kurie gali augti esant nedideliam šviesos kiekiui, pavyzdžiui: chamedorėja, difenbachija, kalatėja, filodendras, aspidistra ir kiti. Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis tamsą mėgstančių augalų taip pat geriau auga ir drėgnomis sąlygomis. Šias gėles galima auginti net erdviuose vonios kambariuose, kuriuose yra langas“, – pastebi L.Skirienė.
Kambarinės gėlės mėgsta apsistoti vienoje vietoje
Augalų nerekomenduojama dažnai perstatinėti iš vienos vietos į kitą. Kambarinėms gėlėms reikia laiko ir energijos tam, kad adaptuotųsi prie naujų mikroklimato sąlygų. Todėl įvertinkite, ar jūsų pasirinkta vieta turi tinkamas sąlygas augti konkrečiam augalui, pavyzdžiui, pakankamai šviesos ir šilumos, bei dera interjere.
Norėdami atskleisti augalo grožį, turėtumėte tinkamai jį įkomponuoti interjere. Margaspalvius augalus patariama statyti kuo neutralesniame fone, vienspalvius – atvirkščiai. Svyrančius augalus kabinkite palubėje, o pritrūkus paviršių, ant kurių galėtumėte išdėlioti savo augalus, puikiai pasitarnaus stovai ir specialūs augalų laikikliai.
Pastačius augalą šalia šildymo įrenginių, pavyzdžiui, radiatoriaus, šį teks laistyti dažniau. Kai kurių augalų žemė prieš laistymą turi visiškai išdžiūti, kitų – turi būti nuolat drėgna, tad visuomet atkreipkite dėmesį į jų priežiūros instrukciją. Paprasčiausias būdas norint sužinoti ar jau reikią augalą laistyti – patikrinti pirštu ar specialiu dirvožemiui skirtu drėgmės matuokliu.
Kaip gelbėti pažeistą augalą?
„Pastebėjus, kad jūsų augalas „negaluoja“ svarbu nustatyti to priežastį ir ją kuo greičiau panaikinti. Šviesos stokos požymiai yra pageltę, nudžiūvę ir krintantys, raštus praradę, pablukę, sumažėję augalo lapai. Be to, kartais ištįsta augalų stiebai, karpyti lapai auga vientisa plokštele. Taip pat pastebima, kad gėlės tokiomis sąlygomis pradeda augti asimetriškai“, – sako L.Skirienė.
Ji pratęsia, kad perlaistytas augalas pagelsta, meta lapus, nugeibsta, gali susidaryti šaknų puvinys, atsirasti muselių ir kitokių gyvių. Taip pat lapai gali paruduoti dėmėmis ant net pradėti pelyti. Drėgmės stokos požymiai yra palinkę ir minkšti augalų lapai.
Pastebėjus pelėsį, pirmiausia reikėtų nuimti jo sluoksnį ir pradėti augalą laistyti rečiau. Taip pat įsitikinkite, kad vazono dugne nesikaupia drėgmė, yra skylutės, pro kurias gali ištekėti perteklinis vandens kiekis, kad problema nepasikartotų.
Tuo tarpu kovai su kenkėjais gali prireikti rimtesnių priemonių. Aptikus parazitus, patariama augalus pastatyti į vėsesnę ir šviesesnę vietą, nukrapštyti kenkėjų kolonijas ir tas vietas patepti muilo tirpalu, purkšti insekticidais. Kad augalas neužkrėstų kitų kambarinių gėlių, jį reikėtų karantinuoti ir išnešti į kitą kambarį.
