R. Gurkšnys sako, kad Vėlinės skirtos prisiminti į amžinybę išėjusius žmones.
„Tai gera galimybė padėkoti Dievui už tai, ką gavome iš tų žmonių. Tiesa, mirusiuosius neretai prisimename su liūdesiu, nes būna labai sunku atsisveikinti su išėjusiais anapilin, ypač su jaunais žmonėmis. Tačiau šią dieną mintimis galime vėl su jais pabūti. Todėl Vėlines vadinčiau šviesia švente, kuri mums padeda pažvelgti į mirtį kaip į perėjimą į amžinybę“, – verčia susimąstyti kunigas.
Kapų priežiūra
Prieš Vėlines ne vienas rūpinasi, kaip gražiau išpuošti artimųjų kapus. Visgi svarbiausia – ne puokščių didumas. Kapų tvarkymo tradicijos laikui bėgant taip pat keičiasi. Paprotys gėlėmis puošti kapus Lietuvoje galutinai susiformavo tik tarpukariu, o žvakių deginimo tradicija atsirado tik XIX a. pabaigoje. Gerokai anksčiau buvo deginami laužai, pagonys į kapus nešdavo dažytus kiaušinius, prašydavo protėvių pagalbos ir gero derliaus.
Šiais laikais kai kurie tikintieji nevengia aptvarkyti ir šalia esančių kapaviečių: nušluoja spyglius, medžių lapus, surenka šiukšles, išnaikina brūzgynus, uždega žvakelę. Gražiai sutvarkyti kapai daug pasako ir apie tautos kultūrą, vienybę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Floristas Andrius Plindinas: „Gyviesiems nešamas porinis gėlių skaičius, o mirusiesiems – neporinis“
Laidojimo paslaugų atstovai teigia, kad vis dažniau vietoje natūralių augalų galima pamatyti dirbtinių, vietoje žalumos – betono plyteles, dekoratyvinę skaldą. Atsirado ir įvairesnių žvakių, dedamų į pačias įvairiausias pakuotes. Deja, po Vėlinių jos kapinėse lieka kaip šiukšlės.
Todėl prieš puošiant kapą reikėtų pagalvoti ir apie tai, kaip kapavietė atrodys po šventinių dienų, ar bus laiko atvažiuoti susitvarkyti. Neperkraukite kapo gausybe gėlių, venkite labai ryškių, nenatūralių spalvų.
Prieš puošdami kapą pirmiausia nurinkite nužydėjusias vienmetes gėles, sugrėbkite nukritusius lapus. Daugiametes gėles reikėtų apkirpti, pamulčiuoti.
Plačiau apie Vėlinių tradicijas ir kapų priežiūrą skaitykite 43-ajame „Ji“ numeryje!
